Mokslininkai pervertino kontaktų su nežemiškomis civilizacijomis tikimybę. Viskas dėl evoliucijos

Ankstesniuose skaičiavimuose nebuvo atsižvelgta į svarbius žmonijos civilizacijos atsiradimo veiksnius.

Žmogus, supratęs, kad gyvena kosminėje erdvėje, nuolat siekė išsiaiškinti, ar kitose planetose yra gyvybės. Žmonija gaudė signalus iš kosmoso, stebėjo tolimus pasaulius, tyrinėjo kaimynines planetas. Tačiau kol kas nėra jokių požymių, kad kur nors už Žemės ribų egzistuoja gyvybė.

Vis dėlto nuramina neįtikėtinas žvaigždžių ir planetų skaičius Visatoje. Esant milžiniškam sąlygų variantų ir derinių skaičiui, yra didelė tikimybė, kad aplinka bus palanki gyvybei atsirasti. 1961 m. astronomas Frenkas Drake’as pasiūlė lygtį, kuri apibūdina visas pagrindines sąlygas, būtinas žmonijai užmegzti kontaktą su ateivių civilizacijomis.

Tačiau pačios sąlygos nėra visiškai konkrečios. Todėl tokių civilizacijų skaičius mūsų galaktikoje tarp mokslininkų labai skiriasi. Viename naujausiame darbe teigiama, kad jų turėtų būti 36. Pats Drakas manė, kad mūsų galaktikoje, turinčioje kelis šimtus milijardų žvaigždžių, yra apie 10 000 civilizacijų, išsibarsčiusių po visą mūsų galaktiką.

Tačiau naujame moksliniame tyrime, paskelbtame žurnale „Scientific Reports”, teigiama, kad visos šios vertybės yra pervertintos. Straipsnio autoriai atkreipia dėmesį į tai, kad gyvybės atsiradimas savaime nereiškia jos protingos formos atsiradimo. Šis skirtumas atsispindi Drakės lygtyje. Tačiau daugeliui mokslininkų ir ne mokslininkų dažnai atrodo, kad skirtumas yra tik laikas, per kurį įprastinė bakterinė gyvybė išsivysto į protingą gyvybę. Iš esmės taip nėra, kaip įrodo naujas tyrimas.

Jo autoriai teigia, kad pagrindinis veiksnys, paspartinęs evoliuciją Žemėje, buvo plokščių tektonika, dėl kurios keitėsi vandenynai ir žemynai. Nuolat besikeičiančios sąlygos ankstyvojoje Žemėje privertė organizmus prisitaikyti, tobulinti prisitaikymo mechanizmus ir evoliucionuoti. Jos leido jiems pasklisti. Esant statiškoms sąlygoms, evoliucija būtų buvusi per lėta arba jos visai nebūtų reikėję, ir gyvybė milijardus metų būtų išlikusi primityvaus lygio. Paleontologai nustatė panašių „sąstingio” laikotarpių Žemės istorijoje.

Pačios tektonikos atsiradimo sąlygos taip pat gana sudėtingos. Remdamiesi šiais korekciniais duomenimis, mokslininkai apskaičiavo, kad tik 0,003-0,2 proc. planetų yra tinkamos sąlygos litosferinėms plokštėms judėti bent 500 mln. metų. O dar reikia, kad planetoje būtų tinkamas įvairių medžiagų santykis, tinkamas dydis ir gravitacija, optimalus atstumas nuo žvaigždės ir žvaigždės tipas. Kai kas net linkęs Mėnulio buvimą Žemės orbitoje laikyti svarbiu veiksniu, sukūrusiu evoliucijai tinkamas sąlygas.

Be to, mokslininkai pabrėžia, kad net ir tokiu atveju toli gražu neaišku, ar evoliucija nuves gyvybę protingos gyvybės vystymosi keliu. Pavyzdžiui, Žemė vis dar galėtų būti dinozaurų planeta, jei ne katastrofiškas įvykis, kuris juos sunaikino ir suteikė galimybę išsivystyti žinduoliams.

Trumpai tariant, gyvybės atsiradimas, remiantis stebėjimų duomenimis ir skaičiavimais, yra itin retas dalykas. O protingos gyvybės atsiradimas, ir net arti kitos tokios civilizacijos, kad jos galėtų sąveikauti, atrodo beveik neįmanomas.