Kaip padėti paaugliui labiau pasitikėti savimi

Padėkite jam dabar, kad sumažintumėte depresijos ir priklausomybių riziką vėlesniame gyvenime.

Kodėl paaugliai abejoja savimi

Paauglystė prasideda apie 10-12 metus ir tęsiasi iki pilnametystės.

Šiuo laikotarpiu jaunų žmonių gyvenime vyksta dideli pokyčiai: keičiasi jų kūnas ir protas, didėja atsakomybė, savarankiškumas ir streso lygis. Tačiau nors paaugliai daugeliu atžvilgių jau panašūs į suaugusiuosius, jų smegenys vis dar neišsivysčiusios.

Knygoje „Gėrio ir blogio biologija: kaip mokslas paaiškina mūsų veiksmus” neurologas Robertas Sapolskis (Robert Sapolsky) teigia, kad paauglių limbinė sistema, atsakinga už emocijas, yra visiškai išsivysčiusi. Tačiau priekinė smegenų žievė – struktūra, galinti pažaboti aistros karštį racionaliais sprendimais – dar tik formuojasi.

Dėl šių savybių paaugliai viską išgyvena daug aštriau nei vaikai ir suaugusieji. Jie jautriau reaguoja į emocijų išraišką veiduose, jiems sunkiau susitvarkyti su savo jausmais ir rasti protingą paaiškinimą veiksmams.

Be to, šiuo laikotarpiu gali pasireikšti visos neišspręstos praėjusių metų psichologinės problemos.

Paauglystė yra galutinis asmenybės susiformavimo etapas, kurio metu gali suaktyvėti visos nepatirtos psichologinės krizės ir traumos. Pavyzdžiui, 12-13 metų vaikas gali tapti nepaklusnus ir užsispyręs kaip trimetis, kelti pykčio priepuolius dėl nesąmonių, rodyti agresiją.

Vaikų psichologas

Net pasitikintys savimi vaikai gali tapti nerimastingais paaugliais. Jei tėvai nesirūpina vaiko savigarba, paauglystės hormonų audros gali išmušti jį iš vėžių.

Kodėl svarbu padėti paaugliams ugdyti pasitikėjimą savimi

Tokios nesėkmės kaip neatsakyta meilė ar nesėkmė konkurse gali smarkiai pakirsti pasitikėjimą savimi ir pakirsti savigarbą. Taip pat tai gali priversti pesimistiškai vertinti save, savo gebėjimus ir aplinkinį pasaulį.

Tuo pat metu ugdomas pasitikėjimas savimi, priešingai, padės išgyventi sunkų laikotarpį su minimaliais nuostoliais.

Štai ką sugeba savimi pasitikintis paauglys:

• Atlikti drąsų veiksmą, kad pasiektų savo tikslų. Pavyzdžiui, eiti į perklausą arba žengti pirmuosius žingsnius santykiuose.
• Priimti svarbius sprendimus, remdamasis savo patirtimi ir norais, o ne kitų žmonių nuomone.
• Užmegzti sveiką draugystę ir romantinius santykius ir nekentėti nuo vienatvės.
• Sakyti „ne” nepaisant bendraamžių spaudimo. Pavyzdžiui, atsisakyti vartoti draudžiamų medžiagų ar dalyvauti rizikingoje veikloje.
• Netapti patyčių auka, išlaikyti savigarbą net ir būnant nedraugiškų bendraamžių kompanijoje.
• Gerai susidoroti su stresu.

Kaip padėti paaugliui išsiugdyti pasitikėjimą savimi

Yra keletas būdų – visi jie reikalauja tėvų jautrumo ir nuoseklumo.

Nustokite vertinti ir pradėkite domėtis

Jei tėvai domisi savo vaiku, jie stengiasi suprasti, koks jis yra, kaip jaučiasi, ką mėgsta, ką yra linkęs daryti. Tokiu atveju paaugliui nesakys, kad jo pomėgiai yra beprasmiai ir „jam geriau būtų užsiimti kuo nors kitu”, taip pat nesakys paniekinančių dalykų apie jo aprangos stilių ar mėgstamą muziką.

Jei tėvai įpratę vertinti vaiką, jie nepastebi, koks jis iš tikrųjų yra, ir juo nesidomi. Suaugusiojo galvoje jau yra paruoštas vaizdas, kokie turėtų būti vaikai, ir bet kokie neatitikimai baudžiami kritika.

Vaikas nuolat girdi: „Tu ne toks, tau nesiseka, tu nesielgi taip, kaip turėtum”. Akivaizdu, kad tikrasis žmogus nėra panašus į mamos ar tėčio įvaizdį galvoje, ir tokie palyginimai labai pakerta savivertę, neleidžia jam pažinti savęs.

Silpnos savivertės žmonės yra labai priklausomi nuo kitų nuomonės. Jiems atrodo, kad aplinkiniai juos nuolat vertina. Jie nemoka patys nuoširdžiai domėtis žmonėmis, o tik skiria jiems balus, kaip buvo įpratę nuo vaikystės.

Vaikų psichologas

Kad apsaugotumėte savo paauglį nuo tokio gyvenimo, nesistenkite, kad jis atitiktų jūsų įsivaizduojamą įvaizdį. Nustokite galvoti apie tai, koks jis turėtų būti, ir pabandykite pamatyti, kas jis iš tikrųjų yra.

Išmokite teisingo požiūrio į sėkmes ir nesėkmes.

Daugelis paauglių įsitikinimų apie save kyla iš jų šeimų. Todėl svarbu tinkamai reaguoti į vaikų elgesį, ypač tada, kai jiems nesiseka.

Kad padėtumėte paaugliui išsiugdyti tinkamas nuostatas ir kad jam būtų lengviau susidoroti su nesėkmėmis, atlikite toliau nurodytus veiksmus:

1. Atsisakykite kritikos. Nustokite kaltinti ir peikti dėl nesėkmių. Tai nepridės pasitikėjimo savimi ir nepadidins motyvacijos.
2. Paaiškinkite, kad klaidos nėra pražūtingos. Pasakykite jiems, kad nesėkmės ir klaidos yra normali gyvenimo dalis. Tiesiog reikia suvokti, kas nepavyko, ir kitą kartą atsižvelgti į šią patirtį.
3. Skatinkite pastangas, taip pat kaip ir pergalę. Paaiškinkite, kad yra daugybė veiksnių ir aplinkybių, kurių žmogus negali kontroliuoti, ir į visus juos atsižvelgti neįmanoma. Todėl visada bus pralaimėjimų, nuo jų visiškai apsisaugoti negalėsite, ir tai normalu.
4. Mokykite juos elgtis su savimi su meile ir užuojauta. Paaiškinkite, kad nepriklausomai nuo aplinkybių svarbu vengti griežtos kritikos ir įžeidinėjimų. Jei paauglys bara save už nesėkmes, paprašykite jo įsivaizduoti, ką jis tokioje pačioje situacijoje pasakytų savo geriausiam draugui. Ar pavadintų jį ar ją kvailiu ir nevykėliu?

Padėkite ugdyti naujus įgūdžius ir gebėjimus.

Savivertė nėra stabilus dalykas ar nekintantis reitingas. Jei jaunuolis žino, kad jam kas nors gerai sekasi, pavyzdžiui, juokingai juokauti ar piešti, puikiai spręsti uždavinius ar gerai bėgioti, tai gali tapti pasitikėjimo savimi ugdymo pagrindu.

Žmonės dažnai nuvertina savo įgūdžius ir pasiekimus. Jie pripažįsta savo įgūdžius nenaudingomis nesąmonėmis arba mano, kad tai gali padaryti kiekvienas. Jei pastebėjote, kad paauglis ką nors gerai daro ir tuo mėgaujasi, pasakykite jam apie tai.

Vaikų psichologas

Pažymėkite gerus dalykus, net jei tai iš pažiūros nereikšmingi kasdieniai dalykai: „Atrodo, kad tau patinka dainuoti”, „Tu toks laimingas, kai grįžti namo iš pasivaikščiojimo”, „Kokias šaunias figūrėles nupiešei, kas tai?”.

Per jūsų pastabas paauglys mokosi atpažinti, kas jam patinka, kas gerai pavyksta. Jūsų užduotis – padėti jam tai pastebėti ir ugdyti jo talentus.

Skatinkite jį išbandyti įvairias sporto šakas, meną, kalbas, programavimą ar bet ką kitą, kas jį domina. Sėkmė pasirinktame užsiėmime padės jam įgyti pasitikėjimo savo jėgomis ir išsiugdyti pozityvesnį požiūrį į save.

Dar vienas geras pasirinkimas – padėti kitiems. Pakvieskite paauglį savanoriauti, pasirūpinti broliais ir seserimis arba padaryti ką nors naudingo savo tėvams. Kai žmogus mato, kad gali kažką pakeisti, jis pradeda labiau vertinti save.

Tapkite geru pavyzdžiu

Nepaisant to, kad paaugliai daug laiko praleidžia su bendraamžiais ir neretai turi idealus tarp įžymybių, tėvai vis tiek daro jiems didžiulę įtaką.

Jei mokote vaiką tikėti savo jėgomis ir elgtis su savimi su meile ir užuojauta, bet barate save už bet kokį netinkamą žingsnį, jie labiau linkę kopijuoti tai, ką mato.

Tapkite teigiamo elgesio pavyzdžiu savo paaugliui. Neslėpkite savo klaidų, nesėkmių, rūpesčių ir nerimo. Parodykite, kaip juos sprendžiate. Pavyzdžiui, papasakokite, kaip nerimaujate prieš rimtą susitikimą, bet gerai pasiruošiate, kad puikiai pasirodytumėte.

Jei esate nusivylęs ir apimtas liūdesio, paaiškinkite, kaip su tuo susitvarkote: kaip pripažįstate savo stipriąsias ir silpnąsias puses, kaip stengiatės elgtis su savimi rūpestingai, su meile ir užuojauta.

Kokius psichologinius metodus galite išbandyti

Positive Psychology svetainėje pasiūlytos penkios konkrečios psichologinės technikos, kurios gali padėti jūsų paaugliui stiprinti savigarbą ir pasitikėjimą savimi.

Afirmacijos

Afirmacija – tai trumpas teigiamas teiginys, kuris veikia kaip nedidelis savęs įtikinimas ir gali turėti gerą poveikį savigarbai.

Teisinga afirmacija:

• Trumpa, konkreti ir prasidedanti žodžiu „Aš”.
• Sudarytas tik iš teigiančių frazių, be dalelytės „ne”. Pavyzdžiui, užuot sakę „Nebijau reikšti savo nuomonės”, galite sakyti „Drąsiai dalijuosi savo nuomone”.
• Formuluojama esamuoju laiku.
• Sudėtyje yra žodis, apibūdinantis jausmą.
• Nurodo asmenį ir jo elgesį, o ne kitus žmones. Pavyzdžiui, ne „Manęs klausosi susidomėję”, o „Aš įdomiai pasakoju”.

Padėkite paaugliui sudaryti tikslų, kuriuos jis nori pasiekti, sąrašą. Tegul jis ar ji užrašo juos ant popieriaus lapo ir pakabina matomoje vietoje.

Remdamiesi tikslais, padėkite vaikui parašyti kelias afirmacijas ir liepkite jam ar jai kartoti jas kelis kartus per dieną. Pavyzdžiui, iškart pabudus ir prieš einant miegoti, taip pat per pertrauką mokykloje ar kitu konkrečiu dienos metu.

Paprašykite paauglio fantazuoti – įsivaizduoti, kad jis jau pasiekė savo tikslus. Tegul jis pabando apibūdinti, kokias emocijas jaučia atlikdamas šį pratimą.

Taip pat išmokykite vaiką stebėti pažangą. Pavyzdžiui, kiekvienos savaitės ar mėnesio pabaigoje ant popieriaus lapo užrašykite, kas buvo pasiekta.

Pasitikėjimo savimi sąrašas

Ši priemonė padės tyrinėti savo jausmus ir pasiruošti iššūkiams.

Pradžiai paprašykite paauglio prisiminti situaciją, kurioje jis jautėsi pasitikintis savimi. Naudokite šiuos klausimus:

1. Kokia tai buvo situacija?
2. Ką tą akimirką sakei sau? Kokių minčių turėjai?
3. Kokie pojūčiai buvo tavo kūne? Ką jautei?
4. Ką galiausiai padarei?

Tada paprašykite paauglio prisiminti, kada jis ar ji jautėsi nepatogiai, gėdingai ar nusiminęs. Naudokite tuos pačius keturis klausimus.

Kartu išanalizuokite abu gautus sąrašus ir atsakykite į šiuos klausimus:

1. Kokiomis teigiamomis pirmosios situacijos savybėmis gali pasinaudoti, norėdamas priminti sau savo stipriąsias puses sunkią akimirką?
2. Ką galima padaryti, kad labiau pasitikėtum savimi? Pavyzdžiui, sukurti pirmosios situacijos jausmų vizualizaciją.
3. Ką galima daryti kitaip, kai kitą kartą vėl kils neaiškumų? Kokie veiksmai suteiks tau stiprybės?

Šis pratimas padės paaugliui suprasti, kad net ir sudėtingoje situacijoje galima kontroliuoti savo jausmus ir veiksmus.

Stipriosios pusės

Šis pratimas padės atrasti savo stipriąsias puses. Pasiūlykite paaugliui:

1. Prisiminti atvejį, kai jis ar ji buvo geriausios savijautos. Pavyzdžiui, jis genialiai išsprendė problemą arba padarė ką nors, kuo iki šiol didžiuojasi. Paprašykite užrašyti šią istoriją.
2. Pabrėžkite stipriąsias savybes, kurias jis ar ji pademonstravo tą akimirką. Paprašykite paauglio pabandyti mintyse gyvai atkurti šią patirtį ir užrašyti, koks buvo jo indėlis į šią istoriją ir ką jis patyrė jos metu.
3. Dar kartą perkaityti tai, ką parašėte, ir pabraukti arba spalvotai pažymėti žodžius ir frazes, susijusias su jo asmeninėmis stipriosiomis savybėmis.

Mano pergalės

Ši priemonė ypač tinka kūrybingiems žmonėms. Pakvieskite paauglį sukurti rėmelių koliažą ir juose surašyti stipriąsias puses, pasiekimus ar savybes, kurias jis ar ji vertina.

Tokį projektą galite kurti ant popieriaus, naudodami dažus ir flomasterius, arba komponuoti dizaino programine įranga, naudodami paruoštus šablonus ir paveikslėlius.

Koliažui kartu galite pasirinkti konkrečią temą. Pavyzdžiui, pakvieskite paauglį parašyti priežastis, kodėl jis yra geras draugas, sūnus ar dukra, mokinys ir apskritai žmogus.

Ką reikia spėti padaryti iki mirties.

Šis pratimas padeda išryškinti prasmingus tikslus, susijusius su asmeninėmis vertybėmis. Jį galite atlikti kartu su vaiku – jis bus naudingas abiem.

Kuo aiškiau jūsų paauglys supras, ko jis siekia, tuo daugiau pastangų jis galės įdėti, kad to pasiektų. Tai, savo ruožtu, padės jam pastebėti savo sėkmę, o tai bus pasitikėjimo savimi pagrindas.

1. Padalykite lapą į tris stulpelius arba sudarykite elektroninę lentelę.
2. Paprašykite paauglio pirmame stulpelyje užrašyti, ką jis norėtų pasiekti iki mirties. Kad išvengtumėte pernelyg didelių ir sudėtingų tikslų, iškelkite sąlygą, kad tai turi būti pasiekiama per vienerius metus.
3. Tegul vaikas antrajame stulpelyje užrašo kiekvieno tikslo asmeninę motyvaciją. Kodėl jam tai svarbu? Kaip tai padės jam ar jai suteikti gyvenimui prasmę?
4. Trečiajame stulpelyje paprašykite paauglio nustatyti visų antrojo stulpelio punktų svarbą. Tegul jis naudoja skalę nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia visai nesvarbus, o 10 – labai svarbus.

Užduoties pabaigoje jūsų paauglys turės prasmingų gyvenimo tikslų sąrašą – pirmąjį žingsnį kelyje į pasitikėjimą savimi.