Kaip padėti katei per karščius

Pasirūpinkite dubenėliais su vandeniu, sudarykite vėsias sąlygas ir atidžiai stebėkite savo augintinį.

Kuo pavojingas karštis katei

Katės turi natūralių vėsinimo mechanizmų, kurie padeda joms lengviau išgyventi karštį. Pavyzdžiui, tarp letenėlių pagalvėlių yra prakaito liaukos, atsakingos už termoreguliaciją. Pakilus aplinkos temperatūrai, katės gali instinktyviai laižytis kailį, kad lengviau atvėstų.

Tačiau esant aukštesnei nei 25 laipsnių temperatūrai natūralios katės apsaugos nepakanka. Karštis gali išprovokuoti šilumos smūgį, kuris ne tik paveikia gyvūno savijautą, bet kartais sukelia rimtus vidaus organų sutrikimus ar net mirtį.

Didelė rizika karštyje kyla vadinamosioms brachicefinėms katėms – katėms plokščiu veidu, pavyzdžiui, persams ar egzotams. Dėl sutrumpėjusių kvėpavimo takų jos yra labiau linkusios perkaisti nei kitų veislių katės. Be to, per karščius papildomo dėmesio reikia kačiukams, vyresnio amžiaus naminiams gyvūnams, katėms, turinčioms antsvorio arba turinčioms sveikatos problemų, ribojančių judėjimą.

Kaip padėti savo katei per karščius

Stenkitės atlikti visus sąraše išvardytus veiksmus, kad sumažintumėte riziką, jog jūsų augintinis gali dehidratuoti arba perkaisti.

Aprūpinkite savo augintinį geriamuoju vandeniu

Per karščius katės dažniau kvėpuoja, kad jų organizmas atvėstų. Tačiau kartu su dusuliu netenkama ir skysčių, o tai gali sukelti dehidrataciją.

Per karščius ypač svarbu, kad katė galėtų lengvai prieiti prie švaraus geriamojo vandens. Įvairiuose kambariuose pastatykite papildomų dubenėlių. Jei katė gyvena lauke, nepamirškite pastatyti kelių dubenėlių skirtingose pavėsingose sodo ir daržo vietose. Pasirūpinkite, kad dubenėliai visada būtų pilni, prireikus juos papildykite ir bent kartą per dieną išplaukite.

Galbūt jūsų katė mėgsta gerti vandenį tiesiai iš čiaupo. Tokiu atveju retkarčiais pakvieskite katę į vonios kambarį ir atidarykite čiaupą. Jei negalite visą laiką būti namuose, į vonią, kriauklę ar dušo padėklą įpilkite šiek tiek vandens, kad katė galėtų lengvai numalšinti troškulį, kol jūsų nėra namuose.

Taip pat gali atsitikti, kad katei sunku duoti vandens. Tokiu atveju galite elgtis gudriai ir bent karštuoju metų laiku sausą maistą pakeisti šlapiu. Visų rūšių paštetuose, drebučiuose, želė, troškiniuose ir putėsiuose yra daugiau skysčių, todėl tokia mityba padės sumažinti dehidratacijos riziką. Jei po ranka neturite šių produktų, pabandykite sausas granules pamirkyti vandenyje.

Be to, jei augintinis atsisako gerti paprastą vandenį, pasiūlykite jam nesūdyto ir neriebaus sultinio, likusio po žuvies, vištienos ar krevečių virimo. Tačiau nepalikite dubenėlio su bet kokiu maistu karštyje, jei katė jo nesuvalgė. Aukštoje temperatūroje jis gali greitai sugesti.

Sudarykite katėms komfortą

Pasistenkite savo katei užtikrinti kuo didesnę vėsą. Įjunkite oro kondicionierių arba ventiliatorių. Ryte, vakare ir naktį atidarykite langus ir vėdinkite kambarį. Tačiau jei ant langų nėra tinklelių, įsitikinkite, kad jūsų augintinis neiškris pro langą. Dienos metu užtraukite užuolaidas arba žaliuzes, kad į namus nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai.

Plastikinius butelius su šaltu vandeniu arba į rankšluostį suvyniotus ledo paketus padėkite prie pat lovos arba toje vietoje, kur katė mėgsta ilsėtis.

Jei įmanoma, neišleiskite katės į lauką dienos metu iki saulėlydžio. Jei katė vis dėlto išeina į lauką ir nenori eiti į vidų, pasirūpinkite, kad ji būtų pavėsyje, ir ginkite ją nuo saulės.

Įprastą katės guolį taip pat galite pakeisti specialiu kilimėliu su vėsinamuoju poveikiu vasaros karščiams. Tokie kilimėliai yra užpildyti geliu arba putplasčiu, kurių nešildo aplinkinis oras ir kurie suteikia katei papildomos vėsos. Kilimėlį galima dėti ir ant grindų namuose, ir pavėsyje lauke, pavyzdžiui, ant žolės po medžių vainikais. Beje, yra įvairių tokių paklotų variantų: vienus reikia iš anksto užšaldyti šaldytuve, kiti pasižymi vėsinamuoju poveikiu be papildomų veiksmų.

Venkite aktyvumo

Fizinis aktyvumas ir aukšta aplinkos temperatūra gali sukelti jūsų augintinio perkaitimą arba dehidrataciją. Todėl, jei įmanoma, venkite treniruočių, žaidimų ir pasivaikščiojimų. Arba perkelkite juos į vėsesnį rytą ar vakarą, kai saulė nėra aktyvi.

Rūpinkitės savo katės kailiu

Ypač svarbu prižiūrėti ilgaplaukių veislių kailį ir kačių, turinčių tankų apatinį kailį. Gausybė negyvų plaukų, jau nekalbant apie susipainiojimą, gali sulaikyti šilumą. Stenkitės kasdien šukuoti savo katę, kad jai būtų lengviau ištverti karštį. Jei patys negalite pasirūpinti šukavimu, nuveskite katę pas profesionalų kirpėją.

Beje, nereikėtų katės visiškai panardinti į vandenį, kad ji atvėstų. Drėgnas kailis, veikiamas karšto oro, sukurs kažką panašaus į šiltnamio efektą, ir dėl to katė gali patirti šilumos smūgį. Vietoj to galite ištrinti katės kailį drėgnu rankšluosčiu, paglostyti ją drėgnomis rankomis arba šiek tiek sudrėkinti jos letenas ir ausis.

Nepalikite katės automobilyje

Net jei ji sėdi pavėsyje ir langai atidaryti, nepalikite savo augintinio vieno automobilyje. Net jei jums reikia ištrūkti vos minutei, tas laikas gali būti lemtingas. Geriausiu atveju katė karštoje erdvėje gaus šilumos smūgį, o blogiausiu – gali nugaišti.

Jei neturite galimybės pasiimti augintinio su savimi į komandiruotę, persvarstykite savo planus.

Naudokite apsauginį kremą nuo saulės

Katės, kaip ir žmonės, gali nudegti saulėje. Ypač vadinamosios plikos veislės, pavyzdžiui, sfinksai arba gyvūnai su šviesiu kailiu ir rausvomis ausimis bei nosimi.

Jei jūsų katė eina į lauką, naudokite specialų kačių kremą nuo saulės. Tepkite kūną, jei jis be plaukų, ir jautrias odos vietas, pavyzdžiui, nosį, ausų galiukus, lūpas ir pilvą. Retkarčiais atnaujinkite kremo sluoksnį.

Ką daryti, jei katę ištiko šilumos smūgis

Karštomis dienomis atidžiai stebėkite savo katę, kad laiku pastebėtumėte jos būklės pokyčius ir pastebėtumėte šilumos smūgio požymius. Reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos simptomus

• Vėmimas ir (arba) viduriavimas su krauju arba be jo;
• dezorientacija;
• dantenų paraudimas;
• sprogusios kraujagyslės ant akių baltymų, ausų oduos, pilvo ir dantenų;
• pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas ir dusulys;
• konvulsijos;
• nesugebėjimas pakilti iš vietos ar vaikščioti;
• aukštesnė nei 40 laipsnių tiesiosios žarnos temperatūra.

Jei pastebėjote, kad kažkas negerai, stenkitės kuo greičiau nuvežti katę į kliniką arba iškvieskite veterinarijos gydytoją į namus. Iki vizito pas gydytoją paguldykite katę į vėsią patalpą su oro kondicionieriumi arba ventiliatoriumi, kad ji greičiau atvėstų. Pasiūlykite vandens arba, jei katė atsisako gerti pati, sudrėkinkite jos dantenas vandeniu. Taip pat sudrėkinkite letenas ir ausis, o ant nugaros ir pilvo padėkite drėgną, vėsų rankšluostį.