Kaip oro tarša veikia jūsų odą

Dėl dūmų ir išmetamųjų dujų poveikio pas dermatologą galite patekti anksčiau, nei norėtumėte.

Kas teršia orą

Apie oro taršą kalbama tada, kai natūralią oro sudėtį pakeičia kokios nors dalelės ir jų kiekis gali būti kenksmingas žmonių sveikatai.

Pagrindiniai teršalų šaltiniai yra benzininiai ir dyzeliniai varikliai, gamyklos, cheminio valymo įmonės, statybvietės, anglimis kūrenamos elektrinės, krosnys ir židiniai, degantys miškai.

Oro sudėčiai ir teršalų kiekiui mažai ką galime padaryti. Tačiau greičiausiai mūsų organizmas jau prisitaiko prie nuolatinių kenksmingų dalelių buvimo.

Kokios oro taršos medžiagos veikia žmogaus odą

Pagrindiniai teršalai, kurie veikia odą, yra šie:

• Smulkios kietosios dalelės (KD), kurios susidaro dėl automobilių ir pramonės išmetamų teršalų, pastatų remonto ir griovimo, miškų gaisrų, ugnikalnių išsiveržimų. Šis teršalas taip pat aptinkamas paprastose dulkėse.
• Pirenas ir benzapirenas, antracenas, krizenas – tai policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAH), kurių yra tabako dūmuose ir išmetamosiose dujose.
• Benzenas – susidaro iš benzininių ir dyzelinių variklių išmetamų teršalų, gaminant plastiką, gumą ir sintetinį pluoštą.
• Pažemio ozonas – aptinkamas automobilių išmetamosiose dujose ir pramonės teršaluose.
• Anglies monoksidas – susidaro bet kokio degimo metu. Į orą gali patekti iš cigarečių dūmų ir pramoninių darbų metu.
• Azoto oksidas. Pagrindiniai šaltiniai – transporto, elektros energijos gamybos ir žemės ūkio išmetamosios dujos.
• Sieros oksidas – išsiskiria deginant anglis ir naftą, gaminant cementą ir metalą, miškų gaisrų ir ugnikalnių išsiveržimų metu.
• Švinas, kadmis ir gyvsidabris – sunkieji metalai, kurie į atmosferą patenka gaminant plieną, deginant anglis ir šiukšles.
• Acetaldehidas, formaldehidas, heksanas, stirenas, ksilenas – lakūs organiniai junginiai. Jų šaltiniai – buitinių valymo priemonių sudedamosios dalys, tekstilės pramonės nuotekos, cigarečių dūmai, smilkalai ir kvapiosios žvakės bei kai kurių rūšių augalai.

Kartais mokslininkai prie oro teršalų priskiria ir ultravioletinę spinduliuotę. Ji ne tik veikia pačią odą, bet ir gali padidinti kitų medžiagų toksiškumą.

Kas nutinka odai dėl oro taršos

Dažniausiai teršalai mus veikia ne pavieniui, o kompleksiškai. Kenksmingos medžiagos tiesiogiai liečiasi su oda ir absorbuojasi į ją. Taip pat oda gali būti paveikta ir dėl to, kad žmogus įkvepia arba nuryja ore esančias daleles.

Tačiau verta prisiminti, kad oro tarša yra tik vienas iš odą veikiančių veiksnių. Jos būklė labai priklauso nuo genetikos, gyvenimo būdo ir ligų.

Priešlaikinis senėjimas

Teršalai yra susiję su odos senėjimu. Mokslininkai atkreipia dėmesį į tai, kad kenksmingos dalelės, atsirandančios dėl eismo, išprovokuoja raukšlių atsiradimą nosies ir žandikaulių raukšlėse, taip pat pigmentines dėmes ant kaktos ir skruostų. Ir šie pokyčiai daug dažniau pasitaiko miesto gyventojams nei gyvenantiems kaimuose.

Šiurkščios raukšlės ant veido ir smulkios raukšlelės rankų nugarėlėse gali atsirasti dėl maisto gaminimo naudojant medžio anglis. Tai rodo nedidelio Kinijos tyrimo rezultatai.

Tabako dūmai taip pat gali pagreitinti odos senėjimą. Ir jums patiems nereikia turėti žalingo įpročio, pakanka pasyvaus rūkymo.

Aknė

Aknę gali sukelti arba sustiprinti kietųjų dalelių, azoto dioksido ir sieros dioksido poveikis. O uždegimą ir pūlingus bėrimus dažniau sukelia oro tarša nei juodos ir baltos dėmės.

Kodėl taip atsitinka, mokslininkai iki galo nežino. Tačiau jie spėja, kad taip yra dėl sumažėjusio vitamino E ir skvaleno kiekio. Dėl šio proceso riebalai oksiduojasi, o tai išprovokuoja bėrimus.

Atopinis dermatitas

Tai būklė, kai oda tampa sausa, niežti, skilinėja. Atopinis dermatitas negali atsirasti dėl taršos, tačiau jis lengvai paūmėja. Kietosios dalelės, azoto ir sieros oksidai bei ozonas gali pabloginti simptomus.

Melanoderma

Taip vadinama būklė, kai ant odos atsiranda rudų dėmių. Dažniausiai melanodermija pasireiškia šiek tiek tamsios odos žmonėms, kurie beveik niekada nenudega saulėje.

Liga atsiranda dėl ultravioletinių spindulių poveikio. Tačiau dabar mokslininkai įtaria, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis taip pat gali padidinti išsivystymo riziką.

Psoriazė

Psoriazė yra lėtinė liga, kai oda tampa uždegiminė, sustorėjusi, pleiskanojanti, išberta ir niežtinti. Kai kuriems žmonėms taip pat kenčia nagai: jie pakeičia spalvą, lengvai lūžinėja ir pasidengia duobutėmis.

Būklės atsiradimo pobūdžio mokslininkai iki šiol nežino – priežastys gali būti labai skirtingos. Tačiau paūmėjimas gali atsirasti ir dėl taršos. Išprovokuoti psoriazę gali kadmis, kuris į orą patenka su aviacijos išmetamosiomis dujomis ir gaminant televizorius.

Onkologinės ligos

Melanomos rizika padidėja veikiant ultravioletiniams spinduliams. Kad sumažintumėte tikimybę susirgti šia liga, 30 min. prieš išeidami į lauką turėtumėte atvirą odą patepti apsauginiu kremu nuo saulės su didesniu nei 30 SPF. Jį turėtumėte atnaujinti po maudymosi arba 2 valandų buvimo lauke.

Kitas pavojus – plokščialąstelinis vėžys. Manoma, kad galima jo priežastis – benzo ir benzapireno bei ozono poveikis. Mokslininkai turi ribotų įrodymų, kad šios medžiagos sutrikdo odos barjerą – sumažina mikrobiotos kiekį žmogaus kūno paviršiuje. O šie mikroorganizmai būtini gynybinei funkcijai palaikyti ir neleisti patogenams prasiskverbti.

Kaip apsaugoti odą nuo oro taršos

Visiškai apsisaugoti nuo teršalų neįmanoma. Nuodingos medžiagos yra ir lauke ir bute, nieko su tuo nepadarysi. Gera žinia ta, kad žmogaus organizmas pamažu prie jų prisitaiko – tačiau jam vis dar reikia padėti apsisaugoti nuo taršos poveikio.

Štai kaip galite pabandyti sumažinti aplinkos poveikį, kad jūsų oda atrodytų geriau ir kuo ilgiau išliktų sveika. Be to, tos pačios priemonės gali padėti atsistatyti, jei odos barjeras jau pažeistas.

Odos valymas

Valykite veidą du kartus per dieną – ryte ir vakare. Pirmoji procedūra padės paruošti veidą priežiūros priemonių naudojimui, o antroji pašalins ant odos susikaupusias kenksmingas medžiagas.

Štai keletas patarimų, kaip rūpestingai valyti:

• Įjunkite šiltą, bet ne karštą vandenį, kad nuo odos nenuplautumėte naudingųjų aliejų.
• Naudokite švelnų, nekomedogeninį, bekvapį valiklį.
• Kad nepažeistumėte odos, veidą plaukite rankomis arba minkšta flanelė.
• Atsisakykite šiurkščių šveitiklių – šiurkštus abrazyvas gali subraižyti veidą. Vietoj jų šveitimui geriau rinkitės produktus su alfa-hidroksi rūgštimi.

Naudokite drėkinamąjį kremą

Drėkinamosios priemonės maitina odą, padeda atkurti ir sustiprinti odos barjerą. Ieškokite produktų, kurių sudėtyje yra keramidų, riebalų rūgščių ir lipidų – jie sudaro didelę odos barjero dalį.

Naudokite apsauginį kremą nuo saulės

Rinkitės apsauginį kremą nuo saulės, kurio SPF ne mažesnis kaip 30. Tepkite juo odą likus ne mažiau kaip 30 minučių iki išėjimo į lauką. Jei dirbate lauke, plaukiojate arba sportuodami gausiai prakaituojate, tepkite kremą pakartotinai.

Uždenkite odą ir akis

Pirmiausia turėtumėte apsisaugoti nuo ultravioletinių spindulių. Tam reikia:

• Dėvėkite marškinėlius rankovėmis ir kelnes.
• Ant galvos dėvėkite kepurę.
• Rinkitės uždarą avalynę – vietoj sandalų ir šlepečių geriau avėkite sportbačius arba lengvus batelius.
• Įsigykite akinius nuo saulės, kurių lęšiai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių.

Tačiau jei šalia jūsų namų yra gamykla arba regione, kuriame gyvenate, prasidėjo miškų gaisrų sezonas, galite sustiprinti savo apsaugą. Tiesiog dėvėkite medžiaginę kaukę, po kuria paslėpsite dalį veido.

Valgykite subalansuotą maistą

Taip gausite visų maistinių medžiagų, reikalingų sveikai odai. Štai maisto produktai, kuriuos turėtumėte įtraukti į savo racioną:

• Vitamino E galite gauti iš migdolų, avokadų, saulėgrąžų sėklų, avižinių dribsnių, pupelių, lęšių, žirnių.
• Vitamino C yra brokoliuose, briuseliniuose kopūstuose, batatuose, saldžiosiose paprikose, pomidoruose, citrinose ir laimuose.
• Beta karotino yra abrikosuose, melionuose, manguose, morkose, greipfrutuose ir saldžiosiose paprikose.
• Seleno yra kiaušiniuose, tunuose, lašišoje, ruduosiuose ryžiuose, svogūnuose ir kitose daržovėse.
• Omega-3 riebalų rūgščių galima rasti riebiose žuvyse, pavyzdžiui, tunuose, silkėse ar lašišose, taip pat linų sėmenyse, chia sėklose, graikiniuose riešutuose ir migdoluose.

Tačiau neturėtumėte pirkti vitaminų papildų. Pirma, nėra iki galo žinoma, kaip gerai šios medžiagos įsisavinamos iš papildų, antra, jų vartojimo žala gali būti didesnė nei nauda.

Nespauskite spuogų

Išspausto spuogo žaizdelė yra anga, pro kurią į organizmą gali patekti teršalų. Norėdami išvengti uždegimo paūmėjimo, leiskite bėrimams išnykti savaime.

Kreipkitės į specialistą

Jei labai nerimaujate arba odos būklė blogėja, verta užsirašyti pas dermatologą ar kosmetologą. Gydytojas padės nustatyti jūsų odos pH vertę. Paprastai ji turėtų būti apie 5,5. Jei pH yra kitoks, gali būti pažeistas odos barjeras.

Nustatęs pH, specialistas padės jums pasirinkti produktus, kurie palaikys šį lygį arba grąžins jį į normalų.