Kaip „langai” ir „sienos” padeda kurti sveikus santykius

Visos „struktūros” iškraipymas sukuria atstumą tarp partnerių arba, priešingai, skatina bendrą priklausomybę.

Įsivaizduokite, kad jūsų santykiai yra namas. Jis negali būti pastatytas be kelių pagrindinių elementų, kurie būtini ne tik tam, kad jaustumėtės patogiai, bet ir tam, kad galėtumėte atlaikyti bet kokias nepalankias oro sąlygas. Logiška pradėti statybą nuo tvirto pamato, kurį plyta po plytos statysite kartu su partneriu per bendrą patirtį ir emocinį ryšį. O tada jūsų „namui” prireiks sienų ir langų.

Kas yra „langai” ir „sienos” santykiuose

„Langų” ir „sienų” sąvoką pasiūlė psichologė Shirley Glass savo knygoje „Ne, ‘tik draugai'”. Šią metaforą ji naudojo apibūdindama būdą, kaip du emociškai susiję žmonės santykiuose gali išlaikyti artumą.

Jei santykiai yra namas, partneriai yra du gretimi kambariai, kuriuos skiria „langas” nuo grindų iki lubų. Tai simbolizuoja atvirą poros bendravimą ir sukuria visiško skaidrumo būklę, kai kiekvienas jaučiasi matomas ir girdimas. O „sienos” yra buferis, kuris atskiria ir apsaugo santykius nuo išorinio pasaulio.

Kodėl svarbu sukurti „langus” ir „sienas”

„Langai” leidžia dviem žmonėms išlikti toje pačioje bangoje, suprasti vienas kito vidinį pasaulį, išsiaiškinti lūkesčius, jausmus ir troškimus. Atviras bendravimas leidžia iš karto nustatyti net ir menkiausias problemas ir jas spręsti, kol jos nevirto didžiule sniego gniūžte, rizikuojančia sugriauti „namą”.

Kad kiekvienas jaustųsi patogiai dalydamasis savo slapčiausiomis mintimis ir jausmais pro „langą”, reikalingos „sienos”. Jos sukuria privačią ir konfidencialią atmosferą. Be jų santykiai praranda savo gynybines savybes. Įsivaizduokite, kad jūsų partneris ignoruoja jūsų jausmus ir nuolat be įspėjimo kviečia kitus žmones į svečius. Toks abejingumas sugriauna „sienas” ir kelia grėsmę romantinės sąjungos šventumui.

Ir atvirkščiai, kai santykius gaubia savotiškas apsauginis kupolas ir abu partneriai jį palaiko, atsiranda emocinio saugumo jausmas. Jo dėka išnyksta vidinės „sienos” ir atsiranda galimybė jų vietoje pastatyti patį „langą”.

Stiprėjant emocinio saugumo jausmui santykiuose, tampa daug patogiau kalbėti apie savo vidinį pasaulį ir aptarti problemas. Kai jaučiamės saugūs, galime išklausyti, užjausti, išradingai spręsti problemas ir atsiverti gilesniu lygmeniu. Visa tai stiprina santykių pagrindą.

Tačiau tai nereiškia, kad „sienos” tarp santykių ir mus supančio pasaulio turi būti neįveikiamos. Jose taip pat turėtų būti „langų”. Kaip ir tikruose namuose, oras užsiteršia, jei ilgai nevėdiname patalpos. „Oras” santykiuose yra draugai, pomėgiai, darbas. Svarbiausia, kad ryšys su išorine aplinka nenusvertų ir nepakenktų ryšiui su partneriu. Juk visada uždarome langus, kai lauke lyja ar sninga.

Jei leisime „sienoms” aplink santykius sugriūti ir virsti „langais”, „langas” tarp partnerių, atvirkščiai, virs „siena”. Pavyzdžiui, visą dieną dirbate ir visiškai neskiriate laiko savo santykiams arba dalijatės asmeninio gyvenimo detalėmis su draugais, šeimos nariais ar kolegomis. Taip atveriate „langą” išoriniam pasauliui ir uždarote jį partneriui, kuris nebeatranda ryšio su jumis. Ilgainiui tokia situacija gali atverti duris neištikimybei.

Kaip išlaikyti „langą” tarp partnerių

Norėdami tai padaryti, turite grįžti prie santykių pagrindų, kurie apima pagrindinių partnerio poreikių tenkinimą. Tarp jų yra noras jaustis mylimam, įvertintam, išgirstam, priimtam ir palaikomam.

Visa tai galite suteikti kiekvieną dieną be didelių pastangų. Pavyzdžiui, pokalbio metu skirkite partneriui visą savo dėmesį ir nežiūrėkite paslapčia į telefoną. Užduokite klausimus, kad jis (ji) suprastų, jog yra išklausomas (-a). Gerbkite ir atsižvelkite į jo nuomonę, kad jis jaustųsi vertinamas. Pokalbiuose su trečiosiomis šalimis palaikykite jo pusę, kad jis jaustųsi palaikomas.

Tokie maži žingsneliai padeda užtikrinti, kad „langas” tarp partnerių nevirstų „siena”. Atminkite, kad vieno asmens atvirumas nuteikia kitą asmenį tokiam pačiam elgesiui. Jei norite, kad partneris laisvai dalytųsi su jumis savo vidiniu pasauliu, būkite pasirengę pasidalyti savuoju.

Kaip išlaikyti „sienas” aplink santykius

Tvirtos „sienos” nereiškia, kad partneriai negali gyventi turiningo gyvenimo už santykių ribų. Esmė – išlaikyti pusiausvyrą, nepakenkiant sąjungai.

Kiekviena pora pati nusistato laiko, praleidžiamo kartu ir atskirai, santykį. Svarbiausia – sutarti dėl santykiuose leidžiamo ryšio ir laisvės laipsnio. Geriau tiesiogiai paklausti partnerio, ar jam pakanka jūsų laiko ir energijos. Kažkas išlaiko artumo jausmą net tada, kai partneris daug dėmesio skiria draugams, darbui ar pomėgiams. O kažkam, atvirkščiai, stresą kelia per daug atskirai praleidžiamo laiko.

Universalių taisyklių nėra. Jūs ir jūsų partneris turite kartu sugalvoti savo taisykles. Pavyzdžiui, galite nuspręsti, kad penktadienis yra jūsų pasimatymo diena. Tada penktadienį niekas nieko neplanuos ir taip išlaikysite „sieną” tarp santykių ir išorinės aplinkos. O jei vis dėlto iškiltų kas nors svarbaus, visada galite iš anksto pasitarti su partneriu.

Žinoma, gyvenimas įneš savo korekcijų: galbūt kai kurių taisyklių ne visada laikysitės arba laikui bėgant jų visai atsisakysite. Tačiau tam tikra sistema padės vienodai padalyti atsakomybę už „sienų” išsaugojimą, o ne užkrauti ją ant vieno asmens pečių.

„Langų” ir „sienų” pusiausvyra santykiuose priklauso nuo to, kokie poreikiai tenkinami „namuose” ir kokie poreikiai tenkinami už jų ribų. Jei tai, ko mums reikia, randame už santykių ribų, tampame pernelyg nepriklausomi ir nutolstame nuo partnerio. Priešingai, poreikių tenkinimas išimtinai santykiuose veda prie abipusės priklausomybės.

Geriausia išeitis – laikyti vidinį „langą” atvirą ir nepadaryti išorinių „sienų” absoliučiai nepermatomų. Taip išlaikysite artumą nebūdami pernelyg priklausomi vienas nuo kito ir prieisite prie to, kas vadinama tarpusavio priklausomybe, kuri leidžia išreikšti meilę neaukojant savęs ir priimti meilę nepriimant jos kaip savo vertės įrodymo.