News & Events
Gabalėlis Mėnulio: mokslininkai sužinojo, kaip atsirado kvazimėnulis, skriejantis viena orbita su Žeme
- 2024 25 balandžio
- Posted by: webmaster
- Category: Naujienos
![](https://s4.lt/wp-content/uploads/2024/04/Kamooalewa-jpg.webp)
Tam reikėjo atlikti tikrą kosmoso tyrimą.
Quasiluna Kamo’Oalewa buvo atrastas 2016 m. Tai neįprastas netoli Žemės esantis asteroidas, kuris aplink Saulę juda beveik sinchroniškai su Žeme, tačiau jo orbita svyruoja. Todėl tokie objektai vadinami kvazilunarais. Gali susidaryti įspūdis, kad Kamo’Oalewa sukasi aplink Žemę, tačiau tai tik išorinis poveikis.
Camo’Oalewa yra 40-100 metrų ilgio. Objektas buvo įdomus tuo, kad jis judėjo per greitai, kaip įprasta netoli Žemės esantiems asteroidams. Tai leido mokslininkams manyti, kad jis gali būti ne iš pagrindinės asteroidų juostos, iš kurios atkeliauja dauguma tokių objektų. Taip prasidėjo kvazilunos kilmės šaltinio paieškos.
2021 m. mokslininkai išsiaiškino, kad Kamo’Oalewa savo sudėtimi panaši į Mėnulyje išgautas uolienas. Taip atsirado „pagrindinis įtariamasis”. Orbitų, objektų dydžių ir jų greičių palyginimas leido sukurti modelį, pagal kurį apskaičiuota kvazi Mėnulio dinaminė evoliucija. Darbo autoriai priėjo prie išvados, kad jis buvo nublokštas nuo Mėnulio paviršiaus po didelio asteroido smūgio.
Kadangi Kamo’Oalevos orbita yra nestabili, šis įvykis turėjo įvykti prieš 1-10 mln. metų. Dėl kvazimėnulio dydžio atsirado apribojimų dėl susidariusio kraterio skersmens. Šios išvados atvedė tyrėjų grupę prie Džordano Bruno kraterio, esančio galinėje Mėnulio pusėje.
![](https://s4.lt/wp-content/uploads/2024/04/Kamooalewa-2-jpg.webp)
Šis 22 km ilgio krateris puikiai atitinka tikėtinos vietos, iš kurios galėjo būti išmuštas Kamo’Oalewa, aprašymą. Smūgio modeliavimas taip pat leido suprasti, kokio dydžio asteroidas tuo metu susidūrė su Mėnuliu. Jis būtų buvęs maždaug 1,6 km dydžio.
![](https://s4.lt/wp-content/uploads/2024/04/Kamooalewa-3-1024x491.webp)
Mokslininkai pabrėžia, kad norint išsiaiškinti tikslesnes kvazilunos kilmės detales, reikalingi papildomi kvazilunos stebėjimai. Šią užduotį padės išspręsti Kinijos misija „Tainwen-2”. Ji bus pasiųsta į Kamo’Oaleve 2025 m. Aparatas mėgins paimti dirvožemio mėginių nuo kvazilunos paviršiaus ir pristatyti juos į Žemę analizei. Japonija ir Jungtinės Valstijos turi tokių misijų patirties. Tačiau tai pirmas kartas, kai toks projektas bus įgyvendinamas tokiame mažame objekte, kuris apsisuka aplink savo ašį vos per 28 minutes.