Ar žinote, kodėl vabalai ir musės nekrenta nuo lubų?

Šią supergalią turi ne tik vabzdžiai.

Galbūt dabar gulite ant sofos, skaitote „S4” ir žiūrite į lubas. O virš jūsų ropoja musė, vabalas, tarakonas, voras ar kitas nuostabaus nariuotakojų pasaulio atstovas. Ar kada nors susimąstėte, kaip jiems tai pavyksta – judėti visiškai lygiais vertikaliais paviršiais ar net lubomis žemyn galva? Išsiaiškinsime.

Vabzdžių, vorų, taip pat kai kurių rūšių roplių, pvz., gekonų, ir varliagyvių galūnės gali sukibti. Taip moksliškai vadinamas dviejų skirtingų paviršių sukibimas.

Jums gali atrodyti, kad lubos, stiklas ar kitas paviršius, kuriuo ropoja musė ar voras, yra visiškai lygus ir glotnus, ir nėra už ko užsikabinti. Tačiau taip yra tik jūsų akimis. Jei būtumėte musės dydžio, jums galėtų atrodyti, kad jie yra nusėti daugybe mikroskopinių plyšių, į kuriuos galima įsikibti.

Vorų, skruzdžių, vabalų ir kitų gyvių galūnės padengtos mikroskopiniais plaukeliais ir šereliais. Jie įsiskverbia į paviršiaus, ant kurio atsidūrė gyvūnas, nelygumus ir pakankamai tvirtai jį laiko.

Tokiu mažu mastu veikia jėga, kurią fizikai vadina Van der Valso jėga. Ji atsakinga už atomų ir molekulių sąveiką. Ši jėga ne tik leidžia vabzdžių šeriams prilipti prie lubų, bet ir daro įtaką lašelių, kurie laša nuo stogo, kai vienos vandens molekulės prilimpa prie kitų, susidarymui. Arba kaip veikia mikropluošto šepetėliai ir šluostės – jie padengti mažyčiais pluoštais, prie kurių prilimpa nešvarumai.

Skirtingos gyvūnų rūšys gali turėti skirtingus sukibimo mechanizmus. Pavyzdžiui, gekonai ir vorai naudoja vadinamąjį sausą sukibimą – ant jų kojų yra daug tankiai išsidėsčiusių mikropluoštų.

Tačiau tokie vabzdžiai kaip musės, skruzdės, tarakonai ir vikšrai, taip pat kai kurios varlės mėgsta vadinamąją šlapiąją adheziją. Jų plaukeliai nėra taip tankiai išsidėstę, o kojų galai lygesni, tačiau jie yra padengti specialiomis išskyromis, leidžiančiomis efektyviau prilipti prie paviršių. Jas sudaro baltymų, polisacharidų, polifenolių ir lipidų mišinys.

Vabzdžiams sekretų ant kojų reikia ne tik šliaužioti lubomis, bet ir kitiems tikslams. Pavyzdžiui, plėšrūnams atbaidyti, poravimuisi, kiaušinėlių klijavimui į kokonus, grobio ar patelių laikymui lytinio akto metu.

Kartu negalima sakyti, kad vabzdžiai apskritai gali judėti bet kokiomis sienomis. Mokslininkai atliko eksperimentus ir nustatė, kad ant vertikalių paviršių su 1,4 mikrometro dydžio plyšiais vabalai bėgioja gana vikriai, tačiau ant labai lygių medžiagų su ne didesniais kaip 0,5 mikrometro plyšiais to padaryti nesugeba.

Be to, vabzdžiams, gekonams ir kitiems smulkiems gyvūnams šliaužti stačiais paviršiais padeda jų mažas dydis. Jei kandys būtų katės dydžio, o skraiduolės – metro ilgio, kaip sename gerame karbono periode, jokie lubų plaukeliai jų nesulaikytų.