Ar žinote, kodėl taupyklės daromos kiaulės formos?

Gilinamės į škotų kalbos subtilybes ir tyrinėjame XII a. artefaktus iš Indonezijos.

Kai kurie žmonės į įprastą pusės litro stiklainį meta smulkias monetas. Tačiau jei rimtai ketinate saugoti savo santaupas, tikriausiai turėsite porcelianinę kiaulę taupyklę. Ar kada nors susimąstėte, kodėl ji taip dekoruota? Atrodo, kad kiaulės garsėja savo godumu, bet ne taupumu.

Tikslus atsakymas į šį klausimą amžiams išnyko. Tačiau istorikai turi keletą neblogų teorijų, paaiškinančių ryšį tarp kiaulių ir taupumo.

Populiariausią pasiūlymą 1965 m. pateikė Rudolfas Braschas (Rudolf Brasch). XV a. Anglijoje indams ir kitai keramikai gaminti naudotas pigus raudonasis molis, kurio rūšis buvo vadinama pigoku moliu. Iš jo taip pat buvo lipdomi indai su skylutėmis smulkioms monetoms laikyti, vadinami pygg bank, pažodžiui „molinė kiaulytė”. Žodžiu pygg (škotų tarme pig) taip pat buvo vadinamos kiaulės.

Etimologas Michaelas Quinionas nesutinka su Brashu. Jis nurodo, kad pygg molis niekur neminimas rimtuose istoriniuose šaltiniuose. Priešingai, Quinionas teigia, kad Škotijoje ir Šiaurės Anglijoje dialektinis žodis pygg buvo vartojamas ne tik kalbant apie kiaules: nuo 1450 m. šiuo terminu buvo vadinami visi molio gaminiai, puodai, ąsočiai ir kiti indai.

Ekspertas nėra tikras, kodėl škotams kilo mintis savo indus vadinti kiauliškais. Galbūt šis žodis kilo iš žodžio piggin, kuriuo buvo vadinamas medinis kibiras arba molinis puodas. Arba jis galėjo būti susijęs su prig – tarmišku terminu, reiškiančiu mažą ąsotį. Galiausiai škotai savo puodus galėjo vadinti tiesiog pygg, nes jie buvo apvalūs kaip kiaulės.

Kita vertus, jų monetų taupyklės buvo vadinamos pirly pyggs – „pokšiančios kiaulės”. Pygg yra bendras terminas, kuriuo vadinami visi moliniai indai, o pirly yra kilęs iš senesnio škotiško žodžio pyrl, reiškiančio „kišti”, t. y. įkišti monetą į angą.

Tačiau kiaulės formos konteineriai buvo išrasti anksčiau nei britai ir škotai kitoje pasaulio pusėje. Seniausias žinomas kiaulės formos indas pagamintas iš terakotos Javos saloje (Indonezija) ir datuojamas XII amžiumi. Jo prototipas tikriausiai buvo Javos laukinis šernas, arba celengas. Dėl apvalaus pilvo ir kovingo charakterio daugelyje Rytų kultūrų jis laikomas turto, vaisingumo ir sėkmės simboliu. O ir pats žodis cèlèngan indoneziečių kalba reiškia ne tik „šernas”, bet ir „santaupos”, „taupyklė”.

Vokiečiai taip pat gamino kiaulytės formos taupykles monetoms. Seniausia jų kiaulytė datuojama XIII a. ir buvo rasta XX a. 7-ajame dešimtmetyje vykdant statybos darbus Bilebene. Greičiausiai būtent vokiečių imigrantai šias kiaulines taupykles XX a. 4-ajame dešimtmetyje atvežė į Jungtines Amerikos Valstijas, o iš ten jos paplito po visą pasaulį.

Apskritai idėja dėti pinigus į kiaulės formos indus kilo iš daugelio skirtingų tautų ir nepriklausomai viena nuo kitos. Greičiausiai tik todėl, kad kiaulės yra apvalios ir juokingos.