Ar žinote, kas yra rūgštusis lietus?

Iš kur atsiranda šis atmosferos reiškinys ir ar jis gali pakenkti žmogui.

Rūgštusis lietus – tai krituliai, kuriuose, kaip nesunku atspėti, yra rūgšties. Be to, rūgštus būna sniegas, rūkas, kruša, rasa ir net dulkės.

Kartais rūgštų lietų sukelia gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, ugnikalnio išsiveržimas arba didelių augmenijos masyvų puvimas. Tačiau daug dažniau dėl to kaltas žmogus. Pagrindiniai kritulių rūgšties šaltiniai yra anglimi kūrenamos elektrinės, pramonės įmonės, gyvulininkystės ūkiai ir automobiliai.

Deginant iškastinį kurą į atmosferą išsiskiria sieros (SO2 ir SO3) ir azoto (NO ir NO2) oksidai. Jie reaguoja su vandeniu, deguonimi ir kitomis medžiagomis, sudarydami sieros, azoto ir angliarūgštes. Vėjai šiuos junginius gali nunešti šimtus kilometrų, kol jie kondensuojasi ir krinta ant žemės lietaus pavidalu.

Rūgštingumas nustatomas pagal pH skalę, pagal kurią medžiagoms priskiriama skaitinė vertė nuo 0 iki 14. pH vertė 0 reiškia ypatingą rūgštingumą, pavyzdžiui, kaip automobilio akumuliatoriaus turinys. pH 14 reiškia, kad tirpalas yra šarminis. Pavyzdžiui, baliklis arba kanalizacijos valymo skystis. pH vertė 7 yra neutrali – toks yra geriamojo vandens pH. Gryno lietaus reakcija yra šiek tiek rūgštinė – pH 5-6.

Kita vertus, rūgštaus lietaus pH gali būti 3 arba 4. Ypač rūgščių kritulių pH gali būti net 2, kaip acto ar citrinos sulčių.

Toks lietus gali padaryti didelę žalą ekologijai. Pirmiausia nukenčia vandens ekosistemos: ežerai, upės ir upeliai. Dėl padidėjusio vandens rūgštingumo žūsta žuvys ir ikrai, o tai savo ruožtu lemia mitybos grandinių sutrikimą ir kitų organizmų žūtį. Ypač pažeidžiami maži vandens telkiniai, kuriuose nėra pakankamai vandens, kad neutralizuotų rūgštį.

Be to, rūgštūs lietūs pažeidžia medžių lapiją, žievę ir šaknų sistemas. Dėl to jos silpnėja ir tampa jautrios ligoms, vabzdžiams ir nepalankioms oro sąlygoms. Kai kurie augalai, veikiami rūgštaus lietaus, praranda chloroplastus, taigi ir gebėjimą fotosintezuoti. Iš dirvožemio išplaunamos svarbios maistinės medžiagos, pavyzdžiui, kalcis ir magnis, dirvožemio sluoksnis suprastėja, sumažėja jo derlingumas.

Rūgštūs lietūs taip pat kenkia žmonių pastatams: jie pažeidžia kalkakmenį ir marmurą, didina metalų, ypač geležies, plieno, vario ir bronzos, korozijos greitį.

Kad ir ką sakytų miesto legendos, rūgštus lietus negali ištirpdyti žmogaus odos. Tačiau jame esantis azoto dioksidas ir sieros trioksidas gali pažeisti kvėpavimo takus, plaučius ir organizmo gleivinę, sukeldamas įvairias kvėpavimo takų problemas. Jie taip pat didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Kaip viso to išvengti? Principas paprastas: mažiau išmetamų teršalų – mažiau užterštų kritulių. Perėjimas prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių ir iškastinio kuro vartojimo mažinimas išgelbės pasaulio gyventojus nuo rūgščiųjų lietų.