Ar tiesa, kad optimizmas prailgina gyvenimą

Tikėti ar netikėti šviesia ateitimi – jūsų reikalas, mokslas dar neapsisprendė.

Ką šiuolaikinis mokslas žino apie optimizmo ir ilgaamžiškumo ryšį

Optimizmas ir pesimizmas nėra atsitiktiniai ar nepastovūs dalykai. Jie abu yra mąstymo būdai, kuriuos galima išmatuoti moksliškai. Mokslininkai gali nustatyti tam tikrą individo požiūrį tam tikrame intervale tarp šių dviejų požiūrių ir taip patikrinti, kaip sveikata ir optimizmas yra susiję.

Tyrimų duomenimis, optimistiškai į pasaulį žvelgiančių žmonių sveikatos rodikliai yra geresni nei vidutiniškai. Visų pirma jų širdies ir kraujagyslių veikla, plaučių veikla, medžiagų apykaita ir imunitetas apskritai yra geresni.

Optimistai rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis

2019 m. kardiologas Adamas Rozanskis iš Niujorko Mount Sinai Morningside mokomosios ligoninės su kolegomis palygino 15 skirtingų tyrimų, kuriuose bendrai dalyvavo daugiau nei 220 000 žmonių, rezultatus. Apžvalga parodė, kad žmonėms, pasižymintiems didesniu optimizmo lygiu, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis buvo 35% mažesnė. Šioje grupėje taip pat buvo mažesnis mirtingumas.

Pasak Adamo Rožanskio, optimistai linkę geriau rūpintis savimi. Jie linkę laikytis sveikos mitybos, sportuoti ir mesti rūkyti. Pesimistai mažiau linkę į tokį elgesį. Be to, pesimizmas kelia biologinę grėsmę. Padidėjęs streso hormonų kortizolio ir noradrenalino kiekis „nualina” organizmą, didina uždegimą ir prisideda prie ligų atsiradimo. Be to, patologinis pesimizmas gali sukelti depresiją, kurią Amerikos širdies asociacija laiko širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu.

Tarp optimistų yra daug ilgaamžių

Šį dėsningumą atrado Bostono ir Harvardo universitetų ekspertai, išanalizavę beveik 70 tūkst. moterų ir 1,5 tūkst. vyrų duomenis. Tyrimas parodė, kad optimistai vidutiniškai gyvena 11-15 proc. ilgiau nei pesimistai ir turi didesnę tikimybę pasiekti „išskirtinį ilgaamžiškumą”, t. y. gyventi 85 metus ir ilgiau.

Gautų duomenų neiškraipė tokie veiksniai kaip socialinė ir ekonominė padėtis, bendra sveikatos būklė, integracijos į visuomenę laipsnis ar gyvenimo būdas (rūkymas, mityba, alkoholio vartojimas). Analizės autorių teigimu, rezultatus galima paaiškinti tuo, kad optimistai geriau susidoroja su nepalankia situacija, kai reikia ją permąstyti ir efektyviau į ją reaguoti. Jie į gyvenimą žvelgia labiau pasitikintys savimi ir stengiasi įveikti kliūtis, o ne jaučiasi taip, tarsi nieko negalėtų pakeisti.

Dar 1998 m. Prancūzijoje atliktas tyrimas leido jo autoriams manyti, kad egzistuoja ryšys tarp mirtingumo rodiklių ir masinių įvykių, kurie žmones nuteikia optimistiškai. Tų pačių metų liepos 12 d. Prancūzijos rinktinė laimėjo pasaulio futbolo čempionatą, įveikusi Braziliją. Duomenys apie mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų tą dieną buvo mažesni nei liepos 7-17 d. užfiksuoti vidurkiai. Tačiau šis poveikis pasireiškė tik tarp vyrų, o tarp moterų padėtis išliko maždaug tokia pati. Nors šiuo atveju neįmanoma nustatyti priežasties ir pasekmės ryšio, šis įdomus sutapimas leidžia manyti, kad tam įtakos galėjo turėti didžiulis pozityvumo antplūdis po nacionalinės komandos pergalės.

Optimistai dažniau pasiekia savo tikslus

Tikslų siekimas yra esminė gyvenimo dalis, o kliūtys, su kuriomis susiduriama kelyje, gali turėti įvairių pasekmių, priklausomai nuo optimizmo lygio. Jei žmogus yra pasitikintis savimi ir pozityviai nusiteikęs, tikėtina, kad jis stengsis įveikti kliūtį. O jei jis abejoja, kad jo pastangas vainikuos sėkmė, labiau tikėtina, kad pasiduos ir atsisakys to, ką planavo. Kartu optimistai ir pesimistai tokias psichologines nuostatas išplečia ne tik vienam tikslui, bet ir visai ateičiai.

Stebėdami realių situacijų rezultatus, mokslininkai pastebėjo, kad optimistai dažniau baigia studijas universitete ne todėl, kad yra protingesni už kitus, o todėl, kad turi daugiau motyvacijos ir atkaklumo. O optimizuodami savo pastangas, jie geriau sugeba vienu metu siekti kelių tikslų, pavyzdžiui, susirasti draugų, sportuoti ir gerai mokytis.

1990 m. Martino Seligmano, pozityviosios psichologijos įkūrėjo, atliktame tyrime treneriai paprašė plaukikų varžytis iš visų jėgų. Finale jiems buvo pateikiami netikri rezultatai, prie tikrų pridedant apie 2 sekundes. Viena vertus, tai atrodė pakankamai tikėtina, kad nekiltų abejonių, tačiau, kita vertus, to pakako, kad sportininkai jaustųsi nusivylę.

Po kelių valandų poilsio, per kurias plaukikai greičiausiai apmąstė savo prastą pasirodymą paskutiniame plaukime, jie buvo pakviesti į kitą plaukimą, o optimistų ir pesimistų rezultatai labai skyrėsi. Pesimistai plaukė vidutiniškai 1,6 proc. lėčiau nei per ankstesnį bandymą, o optimistai – 0,5 proc. greičiau. Eksperimento autoriai jo rezultatus aiškino taip: optimistai nesėkmę suvokia kaip paskatą stengtis dar labiau, o pesimistai greičiau praranda motyvaciją ir pasiduoda.

Optimistai sensta lėčiau

Atrodo, kad DNR tyrimais nustatytas ryšys tarp optimizmo ir ląstelių senėjimo. Šio proceso biomarkeris yra telomerų – apsauginių chromosomų galų „dangtelių” – trumpėjimas.

2012 m. Elizabeth Blackburn, kuri už telomerų atradimus gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją, ir jos kolegos nustatė ryšį tarp pesimizmo ir spartesnio telomerų trumpėjimo. Išvados gautos iš nedidelės 36 moterų po menopauzės grupės.

2021 m. JAV ir Italijos mokslininkų komanda stebėjo 490 vyresnio amžiaus veteranų telomerus ir pastebėjo, kad ryškūs pesimistai turėjo trumpesnius telomerus.

Kokia problema su optimizmo poveikio sveikatai tyrimais

Nė vienas iš minėtų tyrimų neįrodo, kad optimizmas yra vienas iš biologiškai reikšmingų veiksnių, užtikrinančių gerą sveikatą ar lėtėjantį senėjimą. Veikiau rezultatai rodo, kad egzistuoja ryšys tarp optimistinio požiūrio ir geros sveikatos.

Negalima vienareikšmiškai teigti, kuri iš šių priežasčių yra priežastis, o kuri – pasekmė.

Jei žmogus palaiko gerą fizinę formą, reguliariai mankštinasi, stebi savo mitybą, atsisako žalingų įpročių, retai patiria stresą, gali sau leisti gerus vaistus ir reguliarias atostogas – visa tai tikriausiai leidžia jam būti optimistiškai nusiteikusiam. Kitaip tariant, puikūs tyrimo dalyvių sveikatos rodikliai gali būti ne tik jų gyvenimo būdo, bet ir optimizmo pasekmė.

Ar verta tapti optimistu

Kol kas tyrimai galutinai neįrodo, kad optimizmas apsaugo nuo ligų ar skatina sveiką senėjimą. Tačiau taip pat nėra moksliškai įrodyta, kodėl būti optimistu yra žalinga. Jei norite į pasaulį žvelgti pozityviau, tam nėra jokių kliūčių. Optimizmas dažniausiai yra socialinių ryšių arba sąmoningų pastangų ugdyti pozityvų mąstymą rezultatas.

Duodamas interviu laikraščiui „The New York Times”, daktaras Rozanskis aiškino, kad mąstymas yra įprastas, nesąmoningas procesas. Todėl pirmas žingsnis optimizmo link – išmokti kontroliuoti save, kai kyla neigiamų minčių, ir stengtis pakeisti savo požiūrį į pasaulį. Turime suvokti, kad mūsų mąstymo būdas nėra vienintelis galimas būdas pažvelgti į situaciją. Vien ši mintis gali sumažinti toksišką negatyvumo poveikį.

Be to, optimizmą, kaip raumenį, galima treniruoti, kad jis taptų stipresnis. Praktikuodami dėkingumą ir tikėjimą geriausiais dalykais, neigiamas mintis galime pakeisti pozityvesnėmis ir racionalesnėmis. Nors tikslūs mechanizmai vis dar tiriami, optimistinis mąstymas gali padėti mums išsiugdyti atsparumą, stipriau įveikti iššūkius, kovoti su stresu ir galbūt net prailginti gyvenimą.