Kas yra taisyklė „3-2-1” ir kaip ji padės išsaugoti jūsų duomenis

Tai universali atsarginių kopijų kūrimo strategija, kuri padės apsisaugoti nuo šifratorių, disko vagystės ir net stichinių nelaimių.

Yra toks anekdotas, kuriame sakoma, kad žmonės skirstomi į dvi kategorijas: tie, kurie dar nedaro atsarginių kopijų, ir tie, kurie jau jas daro. Galbūt praradote svarbius duomenis ir dabar jau supratote, kad reikia naudoti atsarginių kopijų kūrimo programą. O gal įdiegėte atkūrimą prieš atsitinkant blogiausiam įvykiui ir dabar esate labai savimi patenkinti.

Tačiau vien tik sukurti svarbių duomenų atsarginę kopiją ir periodiškai ją atnaujinti nepakanka. Jūsų atsarginės kopijos vis tiek yra pažeidžiamos šifratorių, elektros įtampos šuolių ir kitų fizinių bei programinių grėsmių. „3-2-1” taisyklė gali padėti jums apsaugoti vertingus duomenis.

Kas yra „3-2-1” taisyklė

Šią strategiją pasiūlė amerikiečių fotografas Peteris Kroghas. Dėl savo darbo pobūdžio jis turėjo nuolat papildyti archyvą nuotraukomis ir įrašais, todėl jų išsaugojimas jam buvo itin svarbus. Nuo to priklausė visa jo karjera. 2006 m. P. Kroghas parašė knygą „DAM. Skaitmeninio turto valdymas fotografams”, kurioje suformulavo taisyklę „3-2-1”. Štai kaip ji suprantama:

• 3 kopijos – būtent tiek kopijų reikia patikimumui užtikrinti. Tai reiškia, kad be kompiuteryje esančių failų, su kuriais dirbate kasdien, turėtumėte turėti dar bent dvi atsargines kopijas.
• 2 skirtingų tipų laikmenos. Pavyzdžiui, pagrindiniai jūsų failai gali būti kompiuterio kietajame diske, o atsarginė kopija – išoriniame kietajame diske arba debesų saugykloje.
• 1 kopija nuotolinėje laikmenoje. Bent viena iš atsarginių kopijų turėtų būti fiziškai ne jūsų biure – arba namuose, jei esate laisvai samdomas darbuotojas. Tai gali būti debesų saugykla, NAS arba fizinė laikmena saugioje vietoje. Pavyzdžiui, banko seife arba pas patikimą asmenį.

Toks požiūris užtikrina apsaugą nuo daugybės problemų: programinės įrangos gedimų, virusų atakų, duomenų disko praradimo ir net stichinių nelaimių.

Kam tinka taisyklė 3-2-1

Būdamas fotografas, kurdamas strategiją, Kroghas pirmiausia pagalvojo, kad reikia kurti nuotraukų ir vaizdo įrašų archyvus. Tačiau iš tikrųjų 3-2-1 taisyklė yra maksimaliai universali ir padės išsaugoti bet kokius duomenis – dokumentus, programinę įrangą, laikmenas ir pan. Todėl ji tinka programinės įrangos kūrėjams, tekstų autoriams, rašytojams, dizaineriams, vaizdo įrašų montuotojams – apskritai visiems, kurie dirba su skaitmeninio formato informacija ir nenori jos prarasti.

Tiesą sakant, ši taisyklė yra tik praktikos, kurią išmokau iš IT specialistų, kai rašiau savo pirmąją knygą. Tiesiog suteikiau jai įsimintiną pavadinimą.

Peteris Krogas (Peter Krogh)

Kroghas sako, kad 3-2-1 taisyklę sukūrė 30 GB kietųjų diskų ir kompaktinių diskų atsarginių kopijų eroje. Tačiau ši taisyklė puikiai tinka ir šiandien, kai yra 18 TB talpos diskai ir prieinama debesų saugykla.

Kodėl verta naudoti strategiją „3-2-1”

Galbūt sakysite: „Trys kopijos, dviejų tipų laikmenos? Kam vargintis, jei nuotraukas ir ataskaitas galite tiesiog įkelti į „iCloud” ar „Google Drive” ir atsipalaiduoti?” Yra kelios svarbios priežastys, kodėl verta laikytis taisyklės „3-2-1”:

• 3 duomenų kopijas – originalą ir bent dvi atsargines kopijas – reikėtų pasidaryti, nes daugeliu atvejų mažiau kopijų nepakanka. Pavyzdžiui, jei jūsų originalūs failai buvo užkrėsti išpirkos reikalaujančiu virusu, atsarginių kopijų kūrimo programinė įranga arba debesijos klientas gali dubliuoti užšifruotus nenaudingus duomenis ir sugadinti jūsų atsarginę kopiją. Tokiam atvejui verta turėti dar vieną atsarginę kopiją.
• 2 skirtingi laikmenų tipai reikalingi norint išsaugoti failus nuo fizinio pažeidimo. Tarkime, kompiuteryje turite įdiegtą kietųjų diskų masyvą RAID, kuris skirtas išsaugoti jūsų duomenis net ir sugedus vienam kietajam diskui. Tačiau jei dėl maitinimo šaltinio gedimo ar trumpojo jungimo tinkle sugenda keli kietieji diskai, RAID bus nenaudingas. Tačiau jei duomenis vienu metu išsaugosite kietajame diske ir papildomame išoriniame HDD arba DVD diske, jūsų duomenys statistiškai bus mažiau pažeidžiami. Sugedo kietasis diskas? Yra dar viena kopija DVD diske. Praradote USB atmintinę? Yra archyvas nutolusiame serveryje. Ir taip toliau.
• 1 kopija nutolusioje laikmenoje turėtų apsaugoti jūsų duomenis nuo geografiškai išsklaidytų įvykių, pavyzdžiui, stichinių nelaimių. Jei jūsų biure kilo gaisras, potvynis ar apiplėšimas, jus išgelbės darbinių failų kopija NAS laikmenoje namuose arba debesyje. Dvi geografiškai atskirtos vietos grynai statistiškai padidina tikimybę, kad bent viena iš jūsų atsarginių kopijų išliks gyva.

Kur saugoti duomenis pagal schemą „3-2-1”

Taigi pagrindinė strategijos idėja – diversifikuoti riziką. Norėdami užtikrinti, kad kritiniu atveju išliktų bent viena iš atsarginių kopijų, pasirinkite kelias vietas, kuriose galite saugoti kopijas.

• Atskirame diske kompiuteryje. Įdiegę atskirą diską atsarginei kopijai, galėsite iš jo atkurti duomenis, net jei tektų formatuoti sisteminį diską. Tačiau tai nėra labai patikimas būdas, nes kietasis diskas vis tiek bus pažeidžiamas šifratorių, virusų ir elektros energijos tiekimo sutrikimų.
• Išoriniai kietieji diskai (HDD arba SSD). Šie diskai pasižymi didele talpa ir yra įvairių formų. Tačiau jie turi du trūkumus. Pirma, kiekvieną kartą prieš darant atsarginę kopiją reikia rankiniu būdu prijungti diską. Antra, daugumos išorinių diskų įrašymo greitis yra mažesnis nei vidinių SATA diskų. O didelės spartos SSD diskai su C tipo USB yra brangūs.
• Debesų saugyklų paslaugos. Populiarūs debesys, tokie kaip „Google Drive”, „Dropbox”, „OneDrive” ir MEGA, suteikia galimybę saugoti duomenis nutolusiuose serveriuose. Tai paprastas ir patogus būdas kurti atsargines kopijas. Tačiau, pirma, debesys turi ribotą nemokamą talpą, už kurios viršijimą teks mokėti kiekvieną mėnesį. O antra, jų patikimumas priklauso tik nuo paslaugų teikėjo – pasitaiko atvejų, kai failai iš tinklo saugyklos buvo prarasti arba sugadinti. Todėl pasikliauti vien debesimis nėra protinga.
• NAS. NAS įrenginys – tai mini kompiuteris su skyriais kietiesiems diskams, leidžiantis vietiniame tinkle sukurti centralizuotą duomenų saugyklą. Be to, prie jo galima prisijungti ir iš interneto. Parduodami NAS sprendimai yra kompaktiški, patikimi ir patogūs, tačiau jie nėra pigūs. Tačiau ilgainiui jie yra geresni už debesijos paslaugas, nes neprašo pinigų kiekvieną mėnesį.
• Namų serveris. Jei namuose turite papildomą kompiuterį, jums nebūtina pirkti NAS – senai aparatinei įrangai galite įkvėpti gyvybės paversdami ją serveriu. Įdėkite kelis kietuosius diskus, naują maitinimo šaltinį (maitinimo šaltiniui nereikėtu taupyti, nuo jo priklauso jūsų duomenų saugumas), įdiekite jame „Linux” ir turėsite praktiškai nemokamą debesį. Net jei jūsų biure kiltų gaisras, jums reikalingi failai bus išsaugoti serveryje namuose. Duomenis su serveriu galite sinchronizuoti naudodami „Nextcloud”, „Seafile”, „Resilio Sync” arba „Syncthing”.
• Atsarginių kopijų kūrimo paslaugos. Daugelis atsarginėms kopijoms kurti naudojamų programų („Acronis Cyber Protect”, „Paragon Backup & Recovery” ir kitos) leidžia kurti ne tik disko, bet ir savo serverio atsargines kopijas. Tačiau tai nėra pigu ir už tai turėsite mokėti kiekvieną mėnesį.
• „Flash” atmintinės (USB atmintinės). Tinka nedideliam duomenų kiekiui arba laikinai saugoti. Kompaktiški ir mobilūs, tačiau ne tokie patikimi kaip išoriniai kietieji diskai.
• Optinės laikmenos (DVD-R). Seni geri optiniai diskai vis dar gerai naudojami – pavyzdžiui, fotografai juos naudoja archyvams kurti. Palyginti su kietaisiais diskais, jų talpa yra ribota, tačiau, jei šias laikmenas laikysite sandariame inde, jas galima saugoti beveik neribotą laiką.

Sukurkite bent tris atsargines kopijas; laikykite jas bent dviejų tipų diskuose iš sąrašo; vieną diską laikykite ne namuose ar biure. Tada jūsų duomenys tikrai bus saugūs.