5 netikėti faktai apie mūsų planetos geografiją

Nuo kurio kalno lengviau pasiekti saulę, ar pavojinga Negyvoji jūra ir kurioje šalyje yra daugiausia laiko juostų.

Arčiausiai kosmoso esantis Žemės taškas nėra Everestas

Visi žino, kad aukščiausias Žemės kalnas yra Everestas, kurio aukštis siekia 8848 metrus. Jei jūsų paklaustų, kur yra arčiausiai kosmoso esantis taškas, taigi ir tolimiausias taškas nuo mūsų planetos centro, tikriausiai atsakytumėte, kad tai Everestas.

Ir būtumėte neteisūs. Tolimiausias taškas nuo planetos centro yra Čimborazo ugnikalnis, esantis Ekvadore. Taip yra dėl to, kad Žemė nėra tobulai apvali, o jos forma artima elipsoidui, kurio didžiausias skersmuo yra ties ekvatoriumi.

Čimborazo yra tik 6 267 m virš jūros lygio. Tačiau ugnikalnis yra netoli pusiaujo, kur planetos skersmuo yra didesnis nei Everesto platumoje, todėl jis yra keturiais su puse kilometro arčiau kosmoso nei pastarasis.

Tarp kaimyninių Ratmanovo ir Kruzenšterno salų yra 21 valandos laiko skirtumas.

Beringo sąsiaurio centre, maždaug 35 km atstumu nuo Čiukotkos ir Aliaskos, yra Diomido salos. Didžioji Diomidų, arba Ratmanovo, sala priklauso Rusijai kaip Čiukotkos autonominės apygardos dalis. Ji negyvenama, tačiau joje yra pasienio postas. Mažasis Diomidas, arba Kruzenšterno sala, priklauso JAV kaip Aliaskos valstijos dalis. Joje yra Diomido miestelis, kuriame gyvena apie 146 žmonės.

Galite paklausti: kuo tokios įdomios pora uolų vidury šaltos jūros?

Ogi tai, kad tarp jų eina Tarptautinė datos linija (TIL). Ir kai Mažojo Diomido gyventojai žvelgia į kaimyninę salą, jie iš tikrųjų žvelgia į ateitį – 21 valandą į priekį. Pavyzdžiui, jei tuo metu yra 10 val. ryto šeštadienis, Didžiajame Diomide jau bus 7 val. ryto sekmadienis.

Salas skiria beveik 24 valandos ir… tik keturi kilometrai.

Prancūzija yra šalis, turinti daugiausiai laiko juostų

Štai dar vienas įdomus geografinis faktas. Jei jūsų paklaustų, kurioje šalyje yra daugiausia laiko juostų, tikriausiai paminėtumėte Rusiją, nes ji yra didžiausia šalis Žemėje. Ir iš tiesų ji turi 11 laiko juostų.

Tačiau rekordas priklauso Prancūzijai, kuri turi 12 laiko juostų.

Taip, šios šalies žemyninė dalis turi tik vieną laiko juostą, tačiau ji turi penkias užjūrio teritorijas Pietų Amerikoje, Karibuose, Šiaurės Atlante ir Indijos vandenyne. Prancūzijos labiausiai į vakarus nutolęs taškas yra Prancūzijos Polinezija pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje (UTC -10), o labiausiai į rytus nutolęs taškas – Voliso ir Futunos salos tarp Havajų ir Naujosios Zelandijos (UTC +12).

O Kinija, nors yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė, turi tik vieną laiko juostą – Pekino laiką (UTC+8). Tuo pat metu šalies vakaruose neoficialiai naudojamas vadinamasis Urumčio laikas (UTC+6). Mat jei vadovausitės šalies paskirta bendrąja laiko juosta, teks keltis 11 valandą, dirbti iki saulėlydžio, o vakarieniauti vidurnaktį.

Tai gali būti gerai, jei esate pelėda, bet daugumai žmonių tai vis tiek nepriimtina.

Negyvojoje jūroje gana lengva nuskęsti

Negyvoji jūra iš tikrųjų yra ežeras Izraelio ir Jordanijos pasienyje. Tai sūriausias vandens telkinys planetoje: druskos kiekis jame 9 kartus didesnis nei įprastame jūros vandenyje. Be to, jos pakrantė yra žemiausias sausumos plotas Žemėje: ji yra 420 metrų žemiau pasaulinio vandenyno lygio.

Dėl didelio druskos kiekio Negyvojoje jūroje nėra žuvų, dumblių ir gyvūnų – tik kai kurios ypač atsparių bakterijų ir grybų rūšys. Iš čia ir kilo jos pavadinimas.

Tikriausiai esate girdėję teiginį, kad Negyvojoje jūroje žmogus negali nuskęsti, nes dėl druskos vanduo joje yra labai tankus.

Tačiau tai netiesa – joje nuskęsti gana lengva. Taip, druska padidina vandens tankį, todėl šioje jūroje lengva plaukti ant nugaros, veidu virš vandens. Tačiau jei žmogus pabandys plaukti veidu žemyn, greitai pastebės, kad dėl tokio pat didelio tankio labai sunku apsiversti ant nugaros. Kiekvienas, kuris yra buvęs baseine, žino, kad įprastame vandenyje lengviausias būdas iškelti galvą virš vandens – nuleisti kojas ir apatinę kūno dalį. Tačiau Negyvojoje jūroje ši gudrybė neveikia taip gerai, kaip gėlavandeniuose vandens telkiniuose.

Kiekvienas, kuris pavargsta laikydamas galvą aukštyn, bando įkvėpti oro ir gurkšteli vandens, greitai apsinuodys druska: net keli Negyvosios jūros gurkšniai suardo elektrolitų pusiausvyrą organizme, negrįžtamai pakenkia širdžiai ir inkstams, todėl organizmas tiesiogine prasme išsijungia.

Naujojoje Zelandijoje yra ilgiausią pavadinimą pasaulyje turinti kalva

Tikriausiai esate girdėję, kad Islandijoje yra ugnikalnis, kurio pavadinimą sunku ištarti – Eyjafjallajökull. Tačiau pasaulyje yra daug sudėtingesnių toponimų. Pavyzdžiui, ilgiausias geografinis pavadinimas pasaulyje yra kalvos Naujojoje Zelandijoje – Taumatafakatangihangakoauauauotamateaturipuripukapikapikamungahongahoronukupokaifenuakitanatahu.

Maorių kalba tai reiškia „kalvos viršūnė, kur Tamatea, vyras dideliais keliais, kuris riedėjo, laipiojo ir rijo kalnus, žinomas kaip žemės valgytojas, grojo fleita savo mylimajai”.

Kasdienėje kalboje maoriai trumpina toponimą iki Taumata, kad nelaužytų liežuvio.

Antroje vietoje yra Velsas – ten yra kaimas Llanwairpullgwyngwyngyllgogerihuirndrobulllantisiliogogogogogogogogoh, kas išvertus iš velsų kalbos skamba taip: „Marijos bažnyčia baltųjų lazdynų įduboje šalia greito Llantisilio sūkurio prie raudonojo urvo”.

O velsiečiai atsisako pripažinti maorių pranašumą toponimų ilgumo srityje, tvirtindami, kad dalis apie klūpėjimą ir kopimą į kalnus į jų kalvos pavadinimą buvo įtraukta visai neseniai, todėl įrašas negalioja.

O jei dėl šių pavadinimų jaučiatės blogai ir norite ko nors ne tokio sudėtingo, tuomet turėtumėte nuvykti į Norvegiją, į kaimą, vadinamą O.