8 dalykai, kurių negalima daryti per karščius

Praleiskite karštas dienas be šilumos smūgio ar apsinuodijimo.

Gerti saldžius gazuotus gėrimus

Šaldytuvas, pilnas aprasojusių saldžių gaiviųjų gėrimų skardinių, karštą dieną tiesiog vilioja. Atrodo, kad ledinė gazuota puta puikiai numalšins troškulį ir atgaivins. Tačiau iš tikrųjų taip nėra.

Kai cukrus patenka į kraują, iš organizmo ląstelių iškeliauja vanduo, kad atkurtų kraujo pusiausvyrą, o kepenyse pradeda gamintis hormonas FGF21, kuris siunčiamas į pagumburį ir sukelia troškulį. O kadangi saldiklis iš gėrimų labai greitai prasiskverbia į kraują, jau po 5-10 minučių vėl pajusite troškulį.

Iš esmės tame nėra nieko blogo, išskyrus riziką priaugti papildomų kilogramų. Tačiau kai esate dehidratacijos būsenoje, viskas tampa daug blogiau.

Bandydami atkurti vandens balansą saldžiais gėrimais tik dar labiau padidinsite skysčių trūkumą ir pakenksite inkstams.

Cukrumi saldintas gazuotas gėrimas taip pat nenaudingas elektrolitų pusiausvyrai atkurti: jame yra 7,5 karto mažiau natrio ir maždaug tiek pat kartų daugiau gliukozės, nei reikia apsisaugoti nuo hiponatremijos. Todėl saugiai praeikite pro ryškiaspalves limonado skardines ir rinkitės vandenį arba sportinius gėrimus.

Laikyti vandenį plastikiniuose buteliuose

Plastikiniai buteliai gaminami iš polietileno tereftalato (PET) arba polikarbonato. Kaitinant abi medžiagos išskiria sveikatai kenksmingą bisfenolį A, o PET – stibį. Pirmoji medžiaga turi panašų poveikį kaip estrogenas ir gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą organizme, o antroji laikoma toksišku mikroelementu ir galimu kancerogenu.

Vis dėlto nebijokite laikyti vandens plastikinėje talpykloje kambario temperatūroje, net jei jūsų namuose karšta. Reikia tikrai aukštos temperatūros, kad jis pradėtų dideliais kiekiais išskirti kenksmingas medžiagas. Pavyzdžiui, kaip uždarytame automobilyje, garaže arba saulėje ypač karštą dieną. Tokiomis sąlygomis vandenį geriau perpilti į stiklinį ar metalinį butelį arba tiesiog padėti į vėsesnę vietą.

Maisto papildus ir vitaminus laikyti virtuvėje arba vonios kambaryje

Vašingtono universiteto Farmacijos mokyklos docentė Skye McKennon „The New York Times” straipsnyje aiškina, kad karštis gali sugadinti vaistus.

Aspirinas, laikomas aukštoje temperatūroje, tampa pavojingas, hidrokortizono kremas sluoksniuojasi, o hormonų turintys vaistai, pavyzdžiui, geriamieji kontraceptikai ir skydliaukės vaistai, praranda savo poveikį.

McKennon pataria ypatingą dėmesį skirti insulino, antikoaguliantų ir antikonvulsantų laikymui, nes net ir nedidelis jų veikliųjų medžiagų dozės pokytis gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Jei ne tik temperatūra, bet ir drėgmė yra aukšta, papildai su vitaminu C ir kai kuriomis vitamino B formomis gali sugesti. Tokie papildai jums nepakenks, bet ir naudos neduos.

PSO pataria vaistus laikyti žemesnėje nei 25 °C temperatūroje, o jei patalpoje šilčiau, dėkite juos į šaldytuvą.

Palikti greitai gendančių maisto produktų ant stalo

Temperatūra nuo +5 iki +60 °C laikoma pavojinga zona greitai gendantiems produktams: mėsai, žuviai, kiaušiniams. Jei maiste buvo bakterijų, jų populiacija per 20 minučių padvigubės.

Esant įprastai kambario temperatūrai, tokių produktų nepatartina palikti ne šaldytuve ilgiau nei dvi valandas. Tačiau termometrui pakilus iki +32 °C, saugus laikas sutrumpėja iki 60 minučių.

Kad nekiltų virškinimo sutrikimų, nepalikite maisto ant stalo – nedelsdami nuneškite nesuvalgytą maistą į šaldytuvą arba išmeskite.

Taip pat neatšildykite maisto atvirai – naudokite tinkamą mikrobangų krosnelės nustatymą arba iš anksto perkelkite jį iš šaldiklio į šaldytuvą.

Naudoti ventiliatorių, jei labai karšta.

Ventiliatoriai ne vėsina orą, jie tik jį išjudina ir sukuria vėjelį. Tai dažnai palengvina ir padeda išgarinti prakaitą, tačiau taip būna ne visada.

Jei temperatūra pakyla aukščiau +35 °C, ventiliatorius pučia karštą orą ant jūsų kūno, o tai gali padidinti šilumos kiekį ir priversti jus pajusti karščio išsekimą. Taigi, jei patalpoje tikrai karšta, nepasikliaukite šiuo įtaisu – geriau ieškokite patalpos su oro kondicionieriumi.

Gerti alkoholį

Alkoholis mažina vazopresino, hormono, kuris sulaiko vandenį organizme, gamybą, riboja šlapimo gamybą inkstuose. Mažindamas šio hormono kiekį, alkoholis sukelia diuretinį poveikį, todėl dažniau bėgate į tualetą.

Kartu su padidėjusiu prakaitavimu dėl karštų orų padidėja dehidratacijos ir šilumos smūgio rizika.

Jei negalite atsisakyti alkoholio, gerkite daugiau vandens ir užkandžiaukite. Pavyzdžiui, galite pakaitomis gerti alkoholį ir vandenį, kai švenčiate – taip būsite mažiau apsvaigę ir sumažinsite dehidratacijos riziką.

Nepakankamai miegoti

Dėl miego trūkumo sutrinka termoreguliacija: jūsų kūnas mažiau prakaituoja ir ne taip efektyviai vėsinasi, kaip kad būtų, jei gerai išsimiegotumėte. Dėl to padidėja rizika perkaisti, ypač jei einate į treniruotę.

Be to, bemiegė naktis sumažina jūsų gebėjimą toleruoti karštį: jaučiatės daug blogiau nei pakankamai pailsėję. Todėl stenkitės miegoti 7-8 valandas, ypač jei kitą dieną planuojate būti fiziškai aktyvūs.

Po raumenų mėšlungio tęsti treniruotę

Mankštinantis karštyje gali atsirasti karščio mėšlungis – skausmingi raumenų susitraukimai. Tikėtina, kad dėl jų teks sustoti, ištiesti mėšlungio sutrauktą koją ar ranką ir pailsėti pavėsyje. Tačiau kai mėšlungis praeis, jūs galite bandyti tęsti treniruotę. To daryti nereikėtų!

Karščio mėšlungis yra tik pirmasis perkaitimo, kuris gali išsivystyti į karščio išsekimą ir šilumos smūgį, simptomas.

Tai rimtos būklės, kai kūno temperatūra pakyla iki 40 °C, atsiranda pykinimas ir vėmimas, galvos svaigimas ir skausmas, sumišimas.

Todėl, jei atsirado mėšlungis, net negalvokite tą dieną sportuoti. Išgerkite vandens arba išgerkite kelis gurkšnius izotoniko, nueikite į vėsią patalpą ir ištampykite spazmuojamą raumenų grupę.