2000 metų brandintas vynas: paaiškėjo, kad skystis iš senovės romėnų kapavietės yra seniausias pasaulyje vynas

Jis buvo naudojamas laidojimo apeigoms.

2019 m. Sevilijoje (Ispanija) archeologai atrado senovinę šeimos kriptą. Ji datuojama I mūsų eros amžiumi ir buvo pastatyta Senovės Romos laikais. Ji priklausė Betikos regionui, kuris buvo viena svarbiausių Romos provincijų. Tolesni tyrimai leido kapavietėje aptikti aštuonias nišas, kurių kiekvienoje buvo urna.

Šešiose urnose buvo laikomi šeimos, kuriai priklausė kapas, narių pelenai. Taip pat buvo įvairių romėnų laidojimo tradicijoms būdingų ritualinių ir buitinių daiktų. Dar vienoje urnoje buvo indas su rausvu skysčiu, kurio iš karto nepavyko identifikuoti.

Ovalo formos švino dėžutės viduje buvo indas su M formos rankenomis. Jį dengė kupolo formos dangtis. Viduje buvo laikomi penki litrai kažkokio skysčio, kuris į kapą pateko tuo pačiu metu kaip ir čia palaidotų asmenų pelenai. Mokslininkai spėliojo, kad šis skystis galėjo būti vynas, nes jis vaidino svarbų vaidmenį senovės Romos apeigose.

Kad patvirtintų arba paneigtų šią hipotezę, mokslininkai atliko keletą sudėtingų indo turinio cheminių analizių. Kai kurios jų parodė, kad yra vynui būdingų mineralinių druskų. O kiti atskleidė polifenolius, kurių yra vynuogėse ir kurie išlieka vyne. Taigi pavyko patvirtinti, kad skystis yra baltasis vynas, kuris dėl aplinkos poveikio pakeitė spalvą.

Nuostabus pavyzdys, kad beveik 2000 metų vynas išliko skystas, liudija pažangius romėnų naudotus konservavimo būdus ir unikalias aplinkos sąlygas. Mokslininkai pabrėžia, kad vyno, kaip labai svarbaus produkto, išsaugojimo problema senovės Romoje buvo nuodugniai ištirta.

To meto vyndariai bandė taikyti įvairias technologijas, kad gėrimas nesugestų. Pavyzdžiui, Betikos regione jie naudojo gipso priedus. Buvo variantas su cukraus ir druskos priedais. Manoma, kad vertingi vynai, dabar gaminami Jereze (Ispanija), yra senovės Romos Betikos technologijų paveldėtojai.