Marso marsaeigis „Perseverance” senovinėje upės vagoje aptiko kalvą su neįprastu rieduliu

„Akmuo albinosas” sulaukė didelio mokslininkų susidomėjimo.

Marsaeigio „Perseverance” komanda pranešė apie neįprastą atradimą, padarytą roveriui keliaujant palei senovinės upės, kadaise įtekėjusios į ežerą Jezero kraterio dugne, vagą. Roveris važiavo pavojingų kopų rajonu, kai susidūrė su aukštuma, vadinama Vašburno kalnu. Kalva atrodė neįprastai – jos paviršius buvo nusėtas daugybe įvairių spalvų ir formų riedulių.

Išsamiai ištyrus atskirus akmenis buvo galima nustatyti, kad jų kilmė skiriasi. Tikriausiai juos nusodino senovinės upės tėkmė, sukurdama savotišką geologinį lobį su įvairiomis uolienomis.

Ypač didelį susidomėjimą sukėlė nedidelis 35 × 45 cm dydžio akmuo, turintis neįprastą šviesų atspalvį. Jis buvo pavadintas Atoko. Panašių mėginių Marse dar nesulaukė jokia misija. Marsaeigio komandai pavyko ištirti riedulį naudojant „SuperCam” ir „Mastcam-Z” prietaisus. Paaiškėjo, kad jį sudaro ypatingos struktūros pirokseno ir feldšpatų kristalai.

Mokslininkai spėja, kad Atoko susiformavo požeminiame magmos sluoksnyje. Ją tikriausiai atnešė upės srautas iš kito Marso regiono. Marsaeigio komanda tikisi rasti daugiau panašių mėginių.

Tuo tarpu „Perseverance” juda link vieno iš išdžiūvusios upės vagos šlaitų. Ji mokslininkus suintrigavo neįprasta šviesia dirvožemio spalva. Ji gali būti susidariusi iš upės nuosėdų arba tai gali būti itin senos uolienos gabalas, dėl erozijos iškilęs į paviršių. Misijos komanda nori įvertinti, ar verta paimti mėginius į mėgintuvėlį ir nusiųsti juos į Žemę.

Pažymėtina, kad kelias į šią vietovę pasirodė esąs sudėtingesnis, nei tikėjosi inžinieriai. Perseverance atsitrenkė į akmenų lauką, todėl trajektoriją teko tiesti rankiniu būdu, per dieną judant dešimtimis metrų. Įprastu režimu roveris naudoja „AutoNav” sistemą, kuri, padedama borto kompiuterio, savarankiškai sudaro maršrutą iki tikslinio taško, išvengdama pavojingų vietovių ir kliūčių.