Ar galima gerti vandenilio peroksidą, kad išvengti ligų

Liaudies medicinos entuziastai, norėdami apsisaugoti nuo vėžio ir ŽIV, vaistinės tirpalą vartoja į vidų.

Kas yra vandenilio peroksidas

Peroksidas yra vanduo su papildoma vandenilio molekule. Tai nestabilus junginys, kuris lengvai oksiduojasi, todėl juo galima naikinti bakterijas ir grybelius bei balinti daiktus.

Kam paprastai naudojamas vandenilio peroksidas

Yra keletas vandenilio peroksido koncentracijos variantų, kurie naudojami skirtingiems tikslams:

• 1-5 % – antiseptinė priemonė žaizdoms, įpjovimams, įbrėžimams gydyti.
• 3-6 % – naudojamas paviršiams dezinfekuoti ir kaip komponentas kontaktiniams lęšiams skalauti. Peroksidas veiksmingas prieš bakterijas, mieles, grybelius, virusus ir sporas.
• Iki 10 % – plaukams balinti, dažyti ir perregimiems plaukams. Tokios koncentracijos medžiagos taip pat dedama į dantų balinimo tirpalus.
• Daugiau kaip 35 % – tekstilės, popieriaus ir maisto produktų balinimui, cheminių medžiagų, porolono ir trąšų gamybai.

Kodėl žmonės geria vandenilio peroksidą

Ligų prevencija geriant vandenilio peroksidą yra liaudies medicinos metodas. Šio metodo šalininkai teigia, kad išgėrus cheminis junginys skyla į vandenį ir deguonį, kuriuos iš karto pasisavina ląstelės. Taip pat, pasak metodo gerbėjų, tirpalas sunaikina viską, kas trukdo organizmui normaliai funkcionuoti. Dėl šios priežasties procedūra esą apsaugo nuo artrito, ŽIV, alergijos, juostinės pūslelinės, emfizemos, karpų, aritmijos ir net vėžio.

Vienintelis šio teiginio teisingumas: peroksidas iš tiesų skyla į vandenį ir deguonį. Tačiau neradome įrodymų, kad šis procesas padeda gydyti ligas ir jų išvengti.

Ar saugu gerti vandenilio peroksidą?

Ne, nesaugu. Vandenilio peroksidui skylant į deguonį ir vandenį, susidaro burbuliukai. Žmogus rizikuoja gauti pilvo pūtimą, atsirūgimą, vėmimą ir gerklės dirginimą. Viskas taip pat gali virsti burnos ir vidaus organų nudegimais.

Reta, bet rimta komplikacija yra dujų embolija. Šios būklės metu peroksido burbuliukai patenka į kraują ir užkemša kraujagysles. Dėl to žmogui sunku kvėpuoti, sutrinka sąmonė, atsiranda krūtinės ląstos skausmas. Tai kelia pavojų gyvybei, todėl nukentėjusiajam skubiai reikia greitosios pagalbos.

Apie ilgalaikį peroksido suvartojimo poveikį žinoma nedaug. Mokslininkai dar nežino, ar tirpalas gali sukelti vėžį ar nevaisingumą.

Ką daryti prarijus vandenilio peroksido

Mažas kiekis peroksido, atskiesto iki 1 % koncentracijos, greičiausiai nesukels nepataisomos žalos, tačiau visada yra rizika. Taigi, jei jūs ar vaikas netyčia nurijote tirpalo, vis tiek turėtumėte stengtis užkirsti kelią pasekmėms:

• praskalaukite burną ir lūpas švariu vandeniu;
• išgerkite 100-250 ml vandens arba pieno, kad greičiau išsivalytų stemplė, tačiau nebandykite sukelti vėmimo;
• kreipkitės į gydytoją, kad sužinotumėte, ar reikia dar ką nors daryti.

Jei išgerto tirpalo koncentracija buvo 3 % ar didesnė, kvieskite greitąją medicinos pagalbą 113 arba 112 numeriu. Kol laukiate gydytojų, nevartokite aktyvintosios anglies. Ši priemonė nesugers kenksmingos medžiagos, tačiau ligoninėje trukdys gydytojams atlikti endoskopiją ir įvertinti skrandžio būklę.

Kaip iš tikrųjų apsisaugoti nuo ligų

Norint apsisaugoti nuo ligų, padeda mokslo įrodyti metodai, kurių dauguma susiję su sveika gyvensena.

• Laikykitės sveikos mitybos. Visų reikalingų vitaminų ir mikroelementų galite gauti iš maisto. Tam kasdien valgykite žuvies ir bent penkias porcijas įvairių vaisių ir daržovių, sumažinkite saldaus, sūraus ir riebaus maisto vartojimą, į racioną įtraukite krakmolingų angliavandenių, turinčių daug ląstelienos, pavyzdžiui, bulvių, pilno grūdo makaronų ir duonos, grūdinių produktų.
• Būkite fiziškai aktyvūs. Tai padės išlaikyti sveiką svorį ir normalią širdies bei kraujagyslių būklę. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę bent 150 minučių fizinio aktyvumo. Skaičiuojami ne tik užsiėmimai sporto salėje – galite pasivaikščioti, važinėti dviračiu ir šokti.
• Išlaikykite sveiką svorį. Tai sumažins sąnarių apkrovą, padės kontroliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje bei pagerins širdies sveikatą. Kad suprastumėte, ko turėtumėte siekti, galite apskaičiuoti savo KMI padaliję savo svorį iš ūgio, pakelto kvadratu. Sveiku laikomas rodiklis nuo 18,5 iki 24,9.
• Laikykitės higienos taisyklių. Eidami iš gatvės, prieš valgį ir po tualeto nusiplaukite rankas su muilu ir vandeniu, nekramtykite nagų.
• Nesidalyti asmeniniais daiktais. Geriau niekam neskolinti skustuvų, sekso žaislų, manikiūro žirklių ir rankšluosčių. Taip sumažinsite riziką užsikrėsti ŽIV ir kitomis infekcinėmis ligomis.
• Užsiimti saugiais lytiniais santykiais. Turėtumėte naudoti prezervatyvą kiekvieną kartą, kai turite lytinių santykių, o jei yra rizika, kad jūsų partneris yra užsikrėtęs lytiškai plintančiomis infekcijomis, geriau susilaikyti nuo intymių santykių.
• Nevartokite švirkščiamųjų narkotikų. O jei tai darote, turėtumėte rinktis vienkartinius švirkštus ir adatas ir nesidalyti jais su kitais žmonėmis.
• Nustokite rūkyti ir gerti alkoholį. Tai sumažins daugelio ligų riziką: artrito, aritmijos, diabeto, kai kurių vėžinių susirgimų.
• Pasiskiepykite. Pasitarkite su gydytoju, kokius skiepus reikia atnaujinti. Ir apsvarstykite galimybę pasiskiepyti nuo onkogeninių žmogaus papilomos viruso potipių. Tam tinka du vaistai – Gardasil ir Cervarix.

Kitas svarbus prevencijos punktas – laiku kreiptis į gydytoją. Jei nežinote, nuo ko pradėti, užsiregistruokite profilaktiniam patikrinimui. Patikrinimo metu specialistai tikrina pacientų širdį ir plaučius, atlieka kraujo tyrimus ir nustato tam tikrų vėžinių susirgimų riziką.