Dvigubos paskirties akmenys: mokslininkai įtaria, kad Stounhendžas susijęs su mėnulio ciklais

Mokslininkai netrukus turės galimybę tai išbandyti.

Senovinio akmeninio Stounhendžo paminklo ir Saulės ciklo ryšys yra plačiai žinomas. Dešimtys tūkstančių žmonių susirenka į statinį paminėti vasaros ir žiemos saulėgrįžos dienų. Tačiau įvairūs mokslininkai yra iškėlę kitų hipotezių apie Stounhendžo paskirtį ir jo funkcines savybes.

Prieš maždaug 60 metų buvo iškelta hipotezė, kad dalis Stounhendžo buvo pastatyta atsižvelgiant į sudėtingesnį mėnulio ciklą. Ši hipotezė nebuvo sistemingai tikrinama, nes ryšys nėra toks akivaizdus. Tačiau Oksfordo, Lesterio ir Bornmuto universitetų tyrėjų grupė, remiama Didžiosios Britanijos karališkosios astronomų draugijos, ketina padėti tašką šioje srityje atlikdama eksperimentą.

Mokslininkai pabrėžia, kad Stounhendžas nėra tik garsusis apvalus statinys iš akmenų. Jį sudaro žemių pylimas, griovys, atskiros duobės ir daugybė mažesnių elementų, įskaitant keturis akmenis, sudarančius stačiakampį, kuriame įrašyta pagrindinė akmeninė struktūra.

Iki šių dienų išliko tik du iš keturių akmenų. Tačiau kitų dviejų akmenų buvimo vieta praeityje taip pat žinoma. Šis stačiakampis patraukė mokslininkų dėmesį. Jie daro prielaidą, kad ilgesnioji pusė susijusi su vadinamuoju mėnulio patekėjimu ir nusileidimu. Tiesa ta, kad Mėnulio patekėjimo ir nusileidimo taškai per mėnesį juda ribotame horizonto plote. Jis keičiasi nuo didžiausios iki mažiausios reikšmės 18,6 metų ciklu. Šios reikšmės atitinkamai vadinamos didžiąja ir mažąja Mėnulio mėnesienomis.

Didysis mėnulio periodas trunka nuo pusantrų iki dvejų metų. Šiuo metu Mėnulio patekėjimo ir nusileidimo taškai yra labiausiai nutolę vienas nuo kito. Ir tokie įvykiai galėjo būti reikšmingi senovės žmonėms, kurie kreipė dėmesį į astronominius ciklus. Pavyzdžiui, JAV yra daugiau nei prieš tūkstantį metų pastatytas akmenų ir medžio kompleksas, kuriame atsižvelgiama būtent į Mėnulio patekėjimą ir nusileidimą.

Tikėtina, kad į juos atsižvelgė ir Stounhendžo statytojai. Ilgosios stačiakampio kraštinės kaip tik atitinka didžiojo Mėnulio sezono taškus. Šiais ir kitais metais yra gera proga patikrinti šią hipotezę. Iki 2025 m. lapkričio mėn. du kartus per mėnesį Mėnulio patekėjimo ir nusileidimo taškai sutaps su kertiniais akmenimis. Mokslininkai nori patikrinti statinio padėties nustatymo tikslumą, taip pat galimą šešėlių žaismą ir tai, kaip Mėnulio judėjimas apskritai įsilieja į Stounhendžo kompoziciją.