Nežemiškos gyvybės ieškantys mokslininkai sugebėjo „pasikalbėti” su banginiu

Nežemiškojo intelekto paieškos instituto (SETI) mokslininkai atliko neįprastą eksperimentą. Jiems pavyko užmegzti garsinį ryšį su kita būtybe, tačiau tai buvo ne ateivis, o kuprotasis banginis. Ši idėja gali atrodyti mažų mažiausiai keista, tačiau ji turi logišką pagrindą.

SETI specialistai nori ištirti įvairius garso komunikacijos būdus. Juk jei kontaktas su nežemiškuoju protu įvyks, jis tikrai bus ne žmonių kalba. Netgi darant prielaidą, kad būtybės, sudarytos iš anglies pagrindu sukurtos gyvybės, bus nuspėjamos išvaizdos, jų bendravimo forma gali būti absoliučiai bet kokia. Tai įrodo Žemės biosfera, kurioje skirtingiems organizmams tomis pačiomis sąlygomis susiformavo skirtingi keitimosi informacija modeliai.

Štai kodėl SETI naudojo banginius, kad išbandytų technologijas, skirtas užmegzti ryšį žmonėms nežinoma kalba. Tyrinėdami šių gyvūnų garsus, mokslininkai bandė išsiaiškinti, kokia informacija juose yra, įvertinti banginių kalbos sudėtingumą, galbūt sukurti kokią nors bendravimo strategiją, kuri būtų pritaikoma ir kitiems gyviams.

Atlikdami eksperimentą mokslininkai bandė imituoti kuprotųjų banginių šūksnius, bandydami išgauti iš jų kokį nors atsaką. Dauguma gyvūnų ignoravo šauksmus. Tačiau patelė, vardu Twayne, susidomėjo mokslininkų laivo pranešimais. Ji apėjo aplink laivą ir reagavo į atskiras iš laivo girdimas „frazes”. Tai buvo pirmoji žmonių ir kuprotųjų banginių dialogo pastarųjų kalba patirtis.

Tačiau yra sunkumų. Tyrėjai nežino jų skleidžiamų garsų reikšmės. Jie imitavo tai, ką iš banginių girdėjo anksčiau. Taigi iššifruoti Tveino atsako neįmanoma. Tačiau faktas, kad patelė suprato jai perduodamus pranešimus, atrodo nepaneigiamas. Kuprotasis banginis reagavo į kintantį garsų tempą ir intonaciją. Tačiau Tveinui tai nusibodo ir po 20 minučių ji prarado susidomėjimą „pokalbiu”.

Darbo autoriai nori patobulinti gyvūnų garsų atpažinimo metodą, kad toks bendravimas būtų prasmingesnis. Panašius tyrimus atlieka ir kitos mokslininkų grupės, tačiau jų tikslas – tiesiogiai iššifruoti paukščių ir gyvūnų signalus be papildomų užduočių, kad šią patirtį būtų galima pritaikyti hipotetiniuose kontaktuose su ateiviais. Nors tyrimų metodikos gali būti labai panašios.