8 šunų priežiūros mitai, kurie gali pakenkti jūsų augintiniui

Ar humaniška atimti iš augintinio tėvystės džiaugsmą? Nagrinėjame šį ir kitus klausimus.

Šunų drabužiai skirti grožiui

Striukės ir bateliai skirti ne tik fotosesijoms ir jaukumui. Daugelis šunų veislių nėra prisitaikiusios prie atšiaurių oro sąlygų. Čihuahu, prancūzų buldogams ir kitų miniatiūrinių trumpaplaukių veislių šunims reikia drabužių. Kukliems šunims, tokiems kaip Pembroko valų korgis, taip pat reikės kombinezonų. Jų pilvas yra arti žemės ir gali liesti sniegą bei ledą. Nuo šalčio reikia apsaugoti liesus šunis trumpais plaukais ir veisles, kurios reguliariai kerpamos, pavyzdžiui, pudelius.

Kartais net huskiui ar Aliaskos malamutui, kurio kailis storas, gali prireikti drabužių. Pavyzdžiui, vyresniame amžiuje: laikui bėgant blogėja šunų šilumos reguliavimas.

Mažų veislių šunys neturėtų būti vedami į lauką

Net delno dydžio čihuahua negali bėgioti po balkoną. Šuns pasivaikščiojimas – tai ne tik galimybė pasivaikščioti, bet ir gauti reikiamą fizinę ir protinę mankštą. Ilgas užsidarymas bute anksčiau ar vėliau jūsų augintiniui nusibos, o tai lems nepageidaujamą elgesį. Pavyzdžiui, jis pradės garsiai loti, graužti baldus ar kramtyti batus. Todėl net ir miniatiūrinių veislių šunis reikėtų vedžioti bent 20-30 minučių per dieną. Konkretus laikas priklauso nuo gyvūno sveikatos būklės ir aktyvumo.

Beje, net jei gyvenate privačiame name ir augintinis turi erdvų kiemą, vis tiek naudinga jį išvesti į lauką. Taip gyvūnas turės daugiau galimybių tyrinėti jį supantį pasaulį, jo garsus ir kvapus, taip pat susipažinti ir bendrauti su kitais šunimis.

Šunims galima duoti maisto nuo stalo

Nedaugelis žmonių gali atsispirti ilgam žvilgsniui per pietus, kai jų augintinis maldauja gabalėlio dešros. Tačiau ištvermę vis tiek būtina lavinti. Žmonių maistas šunims yra per daug maistingas, todėl lengvai galite juos permaitinti. Pavyzdžiui, 17 kilogramų sveriančiam augintiniui per dieną reikia apie 1151 kalorijos – beveik perpus mažiau nei žmogui. 100g. populiarios daktariškos dešros turi 257 kalorijas – 22% vidutinio dydžio augintiniui reikalingos paros normos.

Be to, daugelis gerai pažįstamų produktų yra pavojingi šunims. Pavyzdžiui, mielinė tešla sukelia pilvo pūtimą, o pieno produktai – viduriavimą. Šerti traškučiais, krekeriais ir džiūvėsėliais taip pat nėra gera mintis: didelis druskos kiekis gali sukelti vėmimą, viduriavimą, padidėjusią kūno temperatūrą ar net traukulius. Kad išvengtumėte bėdų, geriau rinktis specialų šunų maistą, kuriame yra visų maistinių medžiagų, vitaminų ar mikroelementų.

Sveiko šuns racionas – žalia mėsa.

Jei savo augintiniui renkatės natūralų, o ne paruoštą maistą, svarbu užtikrinti, kad jo mityba būtų subalansuota. Šunys, kitaip nei katės, nėra grynakraujai mėsėdžiai. Nors jų mityboje dominuoja mėsa, maistinių medžiagų jie gali gauti iš grūdų, daržovių ir vaisių.

Pasiūlykite augintiniui kviečių ir ryžių sėlenų, obuolių, kukurūzų ir miežių košės ir kito angliavandenių turtingo maisto. Be to, į racioną reikėtų įtraukti nepakeičiamųjų riebalų rūgščių šaltinių, pavyzdžiui, linų sėmenų ir rapsų aliejaus, vištienos ir žuvų taukų.

Vis dėlto kai kurie vaisiai ir daržovės šunims yra kontraindikuotini. Citrusinių vaisių, vynuogių, avokadų, svogūnų ir česnakų geriau atsisakyti. Jei abejojate, kas jūsų augintiniui tinka, o kas ne, pasitarkite su veterinarijos gydytoju.

Vakcinacija nereikalinga, jei aplinkui nėra kitų gyvūnų.

Antivakserizmas šliaužia ir į šunų savininkų aplinką. Kartais šeimininkai mano, kad jų grynai naminiams šunims skiepų nereikia. Tačiau kai kuriomis ligomis galima užsikrėsti ir be tiesioginio kontakto su jų nešiotoju. Pavyzdžiui, mirtinas parvovirusinio enterito virusas ilgai išlieka gyvybingas aplinkoje. Kad užsikrėstų, šuniui tereikia pasivaikščioti šalia sergančio gyvūno išmatų. O kartais virusą į namus parsineša ir pats žmogus – per drabužius ar batus.

Veterinarai rekomenduoja skiepyti visus šunis. Pirmąją vakciną šuniukas turėtų gauti būdamas 9 savaičių amžiaus, o antrąją – 13 savaičių amžiaus. Vėliau skiepus reikėtų kartoti kas 12 mėnesių. Gyvūnai paprastai skiepijami nuo mėsėdžio maro, parvovirusinio enterito, šunų adenoviruso ir pasiutligės.

Šunims tinka mėsos kaulai

Atrodo, kad šunų meilė kaulams yra savaime suprantamas dalykas. Tačiau šis teiginys teisingas tik iš dalies. Kaulų kramtymas iš tikrųjų yra naudingas. Jis skatina seilių gamybą ir padeda išvengti apnašų bei dantenų ligų. Be to, tai padeda jūsų šuniui mažiau draskyti ir laižyti letenas. Tačiau jei norite savo augintiniui pasiūlyti šį skanėstą, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:

Rinkitės didelį žalią kaulą. Virtas variantas yra minkštesnis, todėl gyvūnui bus lengviau juos perkąsti.
Įsitikinkite, kad augintinis kaulo nekramto į mažus gabalėlius. Jie gali įstrigti stemplėje arba viršutiniuose kvėpavimo takuose. Dėl tos pačios priežasties nesiūlykite jam mažų vištienos kaulų.
Po 10-15 minučių paimkite skanėstą ir padėkite jį į šaldytuvą. Kaulą galite laikyti 3-4 dienas.
Taip pat galite ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, pasiūlykite specialių kietų užkandžių šunims – žalios odos kaulų, mėsos lazdelių, džiovintų kiaulės ausų.

Už blogą elgesį reikėtų bausti jėga

Fizinės bausmės tik paskatins agresiją arba baimę šeimininkui. Pavyzdžiui, jei mušite savo augintinį arba griebsite jį už apykaklės, jis ilgainiui ims bijoti jūsų rankų ir nervintis dėl bet kokio prisilietimo.

Jei matote, kad jūsų šuo kramto baldus arba kasa vazoną, pabandykite garsiai triukšmauti, pavyzdžiui, pliaukštelėti rankomis arba pasakyti „ne”. Reaguokite proceso metu, o ne po to, kai šuo ką nors padarė. Nepersistenkite: jei jis per daug išsigąs, jo agresija gali persiduoti jums arba kitam gyvūnui.

Jei norite atgrasyti šunį nuo tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, kasimo šiukšliadėžėje, padarykite tą vietą nepatrauklią savo augintiniui. Galite įrengti judesio jutiklius, kurie reaguoja į šuns artėjimą, ir purkšti suspaustą orą.

Dresuodami nenaudokite fizinės jėgos. Mokymas turėtų būti pagrįstas atlygiu už pageidaujamą elgesį, o ne bausmėmis už nepriimtiną elgesį. Raskite augintinį motyvuojantį atlygį: pasiūlykite žaislą, skanėstą arba paglostykite galvą.

Iš šuns nereikėtų atimti motinystės džiaugsmo

Skirtingai nei žmonės, šunys negalvoja apie tai, kas jiems senatvėje duos stiklinę vandens, ir gali puikiai gyventi be palikuonių. Nekontroliuojamas veisimasis yra viena iš benamių gyvūnų atsiradimo gatvėse priežasčių.

Tačiau net ir leisti jiems vieną kartą atsivesti jauniklių prieš sterilizaciją nėra būtina. Nėštumas labai apkrauna šuns organizmą ir gali sukelti sveikatos problemų. Geriausia būtų veisimą palikti patyrusiems ir atsakingiems veisėjams.

Veterinarai rekomenduoja sterilizuoti mažų veislių šunis, kai jiems sukanka 6 mėnesiai arba prieš pirmąją rują (5-6 mėn.), didesnius gyvūnus sterilizuoti nustojus augti. Paprastai tai būna nuo 9 iki 15 mėnesių amžiaus. Tikslų laikotarpį kiekvienu atveju geriau aptarti su specialistu.

Procedūra sumažina pieno liaukų vėžio riziką. Ji taip pat padeda išvengti kniaukimo rujos metu ir kraujingų išskyrų. Patinai taip pat turėtų būti kastruojami, kad būtų išvengta sėklidžių vėžio. Be to, jie neženklins savo teritorijos ir nekovos su kitais patinais.