5 pavojingi mąstymo modeliai, kurie kenkia produktyvumui
Pamirškite požiūrį „viskas arba nieko” ir „aš privalau”.
Turinys
Nesvarbu, ar atsakinėjame į el. laiškus, ar krauname indaplovę, ar leidžiame laiką socialinėje žiniasklaidoje, mūsų smegenys nuolat dirba. Profesorė Melody Wilding, tyrinėjanti žmogaus elgesį, sako, kad kartais šie neproduktyvūs apmąstymai užima ne daugiau nei tylus šaldytuvo ūžimas, o kartais visiškai užvaldo mūsų dėmesį.
Vis dėlto foninės mintys gali ir pakelti mus į naujas aukštumas, ir nublokšti į dugną. Wildingas nurodo kelis ypač pavojingus mąstymo modelius, kurie neleidžia mums būti veiksmingiems.
Principas „viskas arba nieko
Jis verčia mus situacijoje įžvelgti įvairius kraštutinumus be jokio aukso vidurio. Įsivaizduokite, kad prieš save turite svarbią užduotį ir viena pirmųjų jūsų minčių yra: „Jei man nepavyks, vadinasi, esu nesėkmingas”. Tai standartinis tokio mąstymo modelio pavyzdys.
Dažnai principas „viskas arba nieko” pasireiškia įsitikinimu, kad, norėdami ką nors pasiekti, turite pasiekti maksimumą, kad tai taptų jūsų gyvenimo dalimi. Tarkime, sugalvojate sveikų ir skanių naminių patiekalų receptų ir norite jais pasidalyti su pasauliu. Tačiau jaučiate, kad negalite jų tiesiog paskelbti socialiniuose tinkluose. Pirmiausia turite tapti sertifikuotu sveikos gyvensenos ekspertu ir profesionaliu virėju. Tik tada turėsite teisę skelbti savo receptus.
Wildingas mano, kad tiesa yra kažkur per vidurį. Nereikia pernelyg komplikuoti ar supaprastinti dalykų. Kiekvienas atskiras atvejis turi savų niuansų, o radikalus požiūris į problemą vargu ar padės ją išspręsti.
Apibendrinimas
Šis modelis veikia panašiai kaip ir „viskas arba nieko” – maksimaliai apibendrina situaciją. Tačiau tarp šių mąstymo modelių yra skirtumas. Jei požiūris „viskas arba nieko” taikomas konkrečiai situacijai, tai apibendrinimas tampa visuotiniu modeliu. Pavyzdžiui, jei paskutinis jūsų darbo pristatymas buvo abejotinas, galite manyti, kad ir kitas bus nesėkmingas.
Tuo tarpu apibendrinimas niekada nėra teisingas. Pastebėjus, kad pradedate taip mąstyti, Wildingas pataria sustoti, giliai įkvėpti ir pažvelgti į faktus. Taip, paskutinis pristatymas galbūt nepavyko taip, kaip norėjote. Tačiau dėl to kitam tikrai ruošitės itin kruopščiai. Tiesa?
Praeities nesėkmės nenulemia jūsų ateities. Ir jūs galite pakeisti savo mąstymo scenarijų, kad atsisakytumėte šio neproduktyvaus modelio.
Teigiamų vertinimų atmetimas
Šis mąstymo modelis ypač paplitęs tarp žemą savivertę turinčių žmonių. Įsivaizduokite, kad ilgai ir sunkiai dirbote prie projekto ir jis pagaliau baigtas. Kolega jums sako, kad puikiai padirbėjote. Tačiau atsakydami jūs sutrinkate ir sakote, kad tai buvo komandinis darbas ir jūs prie jo neturėjote nieko bendro.
Nesugebėjimas priimti komplimentų yra viena iš šio mąstymo modelio apraiškų. Melodija Vilding (Melody Wilding) pateikia kitą pavyzdį: kai ką nors gerai padarote, bet sakote sau, kad tai galėjo padaryti bet kas.
Norint kovoti su tokiu mąstymu, M. Wilding pataria susikurti savo „pagirų rinkinį”. Kiekvieną dieną ar savaitę skirkite laiko savo laimėjimams surašyti. Jie nebūtinai turi būti susiję su išskirtiniais pasiekimais. Tai gali būti akimirkos, kai gynėte save sudėtingame ginče arba išbandėte ką nors ne savo komforto zonoje. Laikui bėgant išmoksite vertinti save ir savo gebėjimus pagal jų vertę.
Vadovaujamasi emocinėmis reakcijomis
Kai emociškai reaguojame į situaciją ir tada analizuojame savo elgesį, visiškai pasitikime savo jausmais ir manome, kad jie yra absoliučiai teisingi.
Pavyzdžiui, jaučiate, kad esate netinkamas tam tikram darbui. Ir manote, kad tai tiesa, nes tai jaučiate ne be priežasties. Arba pagaliau nustatote ribas santykiuose su žmogumi, kuris nuolat pažeidinėjo jūsų asmeninę erdvę. Ir tada jaučiatės kaltas ir pradedate galvoti: „Tikriausiai neturėjau to daryti”.
Tačiau mūsų emocijos ne visada tiksliai atspindi tai, kas esame ir kas vyksta mūsų gyvenime. Wildingas pataria su tokiais potraukiais elgtis taip. Nustatykite laikmatį nuo 90 sekundžių iki 30 minučių. Per šį laikotarpį leiskite sau pajusti bet kokią emociją – liūdesį, kaltę, nerimą ar bet kokią kitą. Pasibaigus laikui, paimkite save į rankas ir eikite toliau. Tai padės emocijas išlaisvinti vienu metu, užuot nerimavus visą dieną.
Žodžio „privalau” vartojimas.
Teiginiai su žodžiu „privalau” yra sukurti remiantis mūsų lūkesčiais. Tarkime, negalite išsiaiškinti ekonominių klausimų, kuriuos turite spręsti darbe. Kažkuriuo metu jums tikriausiai kils mintis: „Privalau išmokti, kaip tai padaryti dabar”.
Wildingas pataria išanalizuoti, iš kur mūsų galvose atsiranda lūkesčiai, kuriuos vėliau suformuluojame su žodžiu „privalau”. Galbūt to iš mūsų tikisi viršininkas, mylimas žmogus ar tėvai.
Atidžiai pažvelkite į savo vidines nuostatas ir apsvarstykite, kaip jos atsirado jūsų galvoje ir ar jos netrukdo jums gyventi taip, kaip norite. Užuot sutelkę dėmesį į tai, ko negalite padaryti, sutelkite dėmesį į tai, ką galite padaryti gerai.
Visiškai atsikratyti pavojingų modelių, tvirtai įsitvirtinusių jūsų smegenyse, beveik neįmanoma. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume leisti jiems mus užvaldyti. Galime išmokti laiku pastebėti jų apraiškas ir su jomis kovoti. Šiek tiek pasipraktikavę, neigiamas nuostatas pakeisime į teigiamas.
Nėra komentarų! Būkite pirmas.